Ir tada į pagalbą ateina superdietos su kava ir pipirais, metabolizmą greitinantys actai, sidrai ir kiti papildai, įvairios trukmės ir periodiškumo badavimai, padedantys lieknėti rūbai ir gadžetai, visa tai išbandžiusios ir rekomenduojančios (bet, gink dieve, ne reklamuojančios už pinigus) garsenybės.
Taigi – mitai apie medžiagų apykaitą.
1. Būna greita ir lėta. Tiesa. Tikrai, palaikyti gyvybei kiekvienas iš mūsų sunaudoja skirtingą kalorijų (energijos vienetų) kiekį. Kaip ir pinigus: vieni kalorijas degina greičiau net nieko neveikdami, kiti – nuolat kaupia ir nenoriai atiduoda tai, ką gavo. Kas geriau – sunku pasakyti. Jei vėl ateis karas ir badmetis, tai išloš antrieji: turės ir atsargų, ir pinigų. Kodėl taip yra – niekas nežino. Turi įtakos ir miego kokybė, ir kasdienis aktyvumas, ir genetika, ir mamos įpročiai nėštumo metu, aktyvumas ir elgesys iki brendimo irgi koduoja būsimo organizmo energijos apykaitos savybes.
2. Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tolygu virškinimas ir medžiagų įsiurbimas. Netiesa. Jei daug valgai ir nuolat lakstai į tualetą – tai ne greito metabolizmo, o, tikėtina, sutrikusios žarnyno veiklos požymis. Metabolizmas – kiekvienos mūsų organizmo ląstelės darbas, jos energijos sąnaudos: mąstymas, kvėpavimas, virškinimas, kraujotaka, šilumos palaikymas. Todėl gerti papildus, kurie pagreitina žarnyno išsituštinimą, nėra metabolizmo paspartinimas, tai viso labo atliekamų žingsnių iki tualeto kiekio ir jų atlikimo greičio padidinimas.
3. Metabolizmo greitį galima ištirti savo poliklinikoje – netiesa. Nei hormonų, nei gliukozės ar kiti tyrimai nėra metabolizmo greičio tyrimai. Ir skydliaukės hormonai ar testosteronas tikrai turi įtakos metabolizmui, šiuos tyrimus atlikti būtina, kaip ir nustatyti raumenų ir riebalų santykį, kūno masės indeksą, tačiau tai tėra tik vienas iš veiksnių. Medžiagų apykaita tiriama sudėtinguose centruose (metabolizmo kambariuose), kur matuojama viskas, – ir išspinduliuojama temperatūra, ir iškvepiamų dujų, išskirtų skysčių bei kitų substancijų kiekis.
4. Medžiagų apykaita lėtėja su amžiumi. Taip, visiška tiesa, tai susiję ir su hormonų pokyčiais (nutukę vyrai po keturiasdešimties prie cholesterolio galėtų ir testosterono kiekį patikrinti), ir su bendrais gamtos dėsniais: ląstelės kaupia mažiau energijos, tad su kiekvienais metais mes turime būti vis budresni ir dėmesingesni savo kūnui.
5. Daugiausia energijos deginame sportuodami. Netiesa. Jei Jūs – ne profesionalus sportininkas, tai judėjimas teatima 10–30 procentų visos paros energijos. Dar 10 procentų reikia atiduoti tai energijai pagaminti – virškinimo procesams vykti ir medžiagoms panaudoti. Didžiausia energijos dalis reikalinga „bazinei medžiagų apykaitai“ – jau minėtam kvėpavimui, smegenų ir širdies veiklai, temperatūrai palaikyti. Bet! Net 10 procentų yra nemažai, todėl judėti būtina. Ypač pasižiūrėjus į kitą teiginį:
6. Raumenys degina energiją. Taip, tiesa. Jei du kūnai turi tokią pat masę, bet skirtingą raumenų, riebalų santykį – greičiau energiją naudos raumeningesnis nei minkštesnis, nes raumenys ir ramybės metu degina daugiau energijos savo gyvybei palaikyti nei riebaliukas. Todėl judėti norint pagreitinti metabolizmą reikia.
7. Papildai ir tam tikrais maistas greitina metabolizmą. Labai „patogi“ tiesa. Taip – kava, žalioji arbata, cinamonas ir taip toliau tikrai gali pagreitinti medžiagų apykaitą. Tik viena bėda – labai nežymiai ir labai trumpam. Tikrai nepalyginama su mankšta ir judėjimu. Tai negali būti svorio metimo ir medžiagų apykaitos korekcijos pagrindas. Nepadės nei acto, sidro, imbierų kapsulės, jei jas geriate gulėdamas ant sofos, nei kavos puodukas, jei jame daugiau pieno ir cukraus nei kavos. Geriau finansus, numatytus papildams, skirkite dietologams ir sporto treneriams.
8. Protarpiniai ir kiti badavimai greitina metabolizmą. Vėlgi „slidi“ tiesa. Nelabai greitina arba tik trumpam, o su laiku gal ir lėtina. Greito poveikio šiai vasarai užteks, o kitai – vėl reikės kažko naujo.
Organizmas prisitaiko prie naujo svorio, kalorijų kiekio, raumenų masės, veiklos ir taip toliau, ir nebūtinai greitins medžiagų apykaitą, nes nuo prigimties mes linkę kaupti. Jauni žmonės meta svorį riebalinio audinio sąskaita, vyresni – vienodai ir riebalų, ir raumenų masės sąskaita, tad vien vengti kalorijų gali būti ir žalinga. Tačiau, jei laikantis tokios dietos atsiranda ir režimas, ir saikas, ir fizinis aktyvumas – valio, naudokitės į sveikatą.
9. Ir dar kitas – apie valgymą: baltymų ar keto dieta greitina metabolizmą, nes reikia daugiau energijos virškinti. Tiesa, bet vėl ne visa. Taip, energijos suskaidyti sudėtingam ketvirtinės struktūros baltymui reikia daugiau nei cukraus molekulei, tačiau viskas baigiasi paprasta aritmetika – kiek papildomų kalorijų liko. Šaukštelis cukraus per dieną tikrai suteiks mažiau kalorijų nei du avokadai su keturiais kiaušiniais ir gabalu keptos šoninės. Vienintelis maistas, kuriam virškinti reikia daugiau energijos, nei jis duoda suvirškintas, yra salierų stiebai. Visa kita „eina į pliusą“, tad skaičiuoti kalorijas reikia. Bet vėlgi – jei laikantis tokios dietos atsiranda įvairovė, saikas ir režimas, kurio iki tol nebuvo, – pirmyn, Jūs judate tinkama linkme.
10. Svoris auga tik todėl, kad lėtas metabolizmas. Netiesa. Svoris auga, kai gaunamų kalorijų kiekis viršija sunaudojamų. Ir viskas. Ir jokių plačių kaulų ar lėtos apykaitos. Norite mažiau sverti ir pagerinti savo savijautą – mažiau valgykite ir daugiau judėkite. Net nekaltai atrodantis 100 kilokalorijų per dieną perteklius suteiks Jums porą papildomų kilogramų prieaugio per metus.
Didesnė raumenų masė, aktyvus judėjimas kasdien, kokybiškas miegas, įvairus ir saikingas maistas – štai Jūsų kelias į sveikesnį metabolizmą. Nepavyksta to pasiekti patiems – neieškokite „paprastų“ būdų: jie galiausiai kainuos brangiau. Verčiau kreipkitės į specialistus – ir dėl ištyrimo masto, ir dėl priemonių pasirinkimo.
Geros Jums vasaros ir tinkamo greičio visur gyvenime!