Gydytojas Morozovas: 3 pavyzdžiai, kada reikia valyti kepenis, ir 3 priežastys, dėl kurių nereikėtų juo užsiimti

Sveiki, sveiki atvykę į gydytojo kabinetą. To, apie ką kalbėsime, reikia tiems, kas: vartoja vaistus (nes ten chemija); nieko nevartoja (nes reikia kažką vartoti); skaniai valgo ir geria (nes negalima skaniai); turi problemų su oda, virškinimu, nuovargiu ir svorio kontrole (nes dėl to kaltos Jos). Jos – tai kepenys, o šios dienos tema – kepenų valymas ir detoksas: trys pavyzdžiai, kada kepenų valymas reikalingas, ir trys priežastys, dėl kurių nereikėtų juo užsiimti.

Iš pradžių, kam reikalingas kepenų valymas?

Pirmas beneficiantas yra pardavėjas. Visas „žalias“ ir „natūralus“ verslas, gaminantis ir siūlantis „ekologiškus“ ir „natūralius“ papildus kepenų valymui. Pardavimai milžiniški, rinka neišsenkama ir Jūs, mieli skaitytojai irgi, prisipažinkite, skaitote šį tekstą tikėdamiesi „tikrai padedančio būdo“.

Antras naudos gavėjas yra „paslaugų“ tiekėjas: valymai, klizmos, produktų sąrašų sudarymai, lašinės infuzijos ir kitas biesas leidžia puikiai išsilaikyti versle be jokių pastangų ir rizikos. Rinka, kaip minėjau, neišsemiama.

Trečias, kam būtinai reikalingas kepenų valymas – informacijos pardavėjai. Knygos, straipsniai, blogeriai, „kaip pasikeitė mano gyvenimas po kepenų išvalymo“, „kaip išvalyti kepenys neišeinant iš namų“ ir kiti dėmesio ištroškę asmenys. Prisipažinsiu ir aš: Morozovas apie kepenų valymą rašo irgi dėl didesnio klikbaitų kiekio.

Kur kas įdomiau, kam gi kepenų valymo nereikia?

Visų pirma, kepenims. Visoms, ir sveikoms ir nes​​veikoms, ir po Kalėdų, ir po gimtadienio, ir po antibiotikų. Kepenys puikiai moka praustis bei valytis pačios. Beje, kaip ir inkstai, kaip ir prakaito liaukos, kaip ir plaučiai – visas mūsų organizmo filtrų rinkinys susitvarko su toksinų šalinimu be jokių žalių kokteilių pagalbos. Be to, kad ir kokio žalumo ir natūralumo bei sveikumo būtų tas žaliasis kokteilis, patekęs į žarnyną jis, visų pirma, keliauja pro kepenis ir verčia jas dirbti – virškinti savo žalumą ir natūralumą. Kepenų išsivalymo principas ne toks, kaip automobilio: baigėsi langų plovimo skystis ir langas nenuvalomas. Kepenys dirbs – virškins maistą ir neutralizuos toksinus, nesvarbu, nuo to ar pildote Jūs kepenų valymo skystį, ar ne. Kaip tik, kuo mažiau pilsite tam tikrų skysčių, tuo greičiau išsivalys kepenys.

Kitas pretendentas į valymo beprasmybę – tariama kepenų apsauga. Jei nevartoji nieko kepenų apsaugai – tai jų nesaugai. Atvirkščiai. Jei kažką nuolat vartoji, didesnis šansas, kad pažeidi savo kepenis. Jei vartoji nesveiką spiritinį gėrimą ir jo erzinantį kvapą užm​u​ši su riebia nekošerine užkanda, pažeidi kepenis vartodamas nuodą. Jei tikiesi, kad žalias kokteilis ir šviežiai spaustas burokas „valo“ kepenis ir toksinus – tampi pažeidžiamas dėl klaidingo saugumo jausmo. Mat tada gali sau leisti papildomą bokalą nereikalingo gėrimo ir užsimerkti į papildomus priaugtus kilogramus, nes gi „aš savo kepenis saugau”.

O kalbant apie „valančius“ komponentus – jokių įrodymų nėra. Be to, JAV kasmet 20 tūkstančių piliečių atsiduria priėmimo skyriuose dėl „kepenų valymo“ padarinių. Na, gerai, įrodymų turi: paprastojo margainio preparatai (silimarinas) – antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis, bei ciberžolė, kuri gali turėti apsauginį poveikį kepenų ląstelėms. Bet jokio „valančio“ ir „toksinus krapštančio“ efekto nėra.

Trečias bergždžias kepenų valymo tikslas – gydyti kepenų pažeidimą. Joks detokso kokteilis kepenų negydo. Nei imbieras, nei salieras, nei špinatai negrąžins kepenims jaunystės. Kepenys atsistato pačios, jos turi milžinišką regeneracijos potencialą. Svarbu nenuvaryti jų visiškai. Taip, valgyti daugiau salierų stiebų ir burokėlių geriau nei vien lašinius ir alų, bet ne dėl šakniagumbių gydomųjų, o dėl lašinių ir alaus sargdinamųjų savybių. Kalbant apie šnapsą ir šlamštmaistį visada geriau, kad kuo mažiau jo patektų į kepenų akiratį, nesvarbu, ar po to varysite toksinus, ar ne, nes savo piktą darbą jie padarys nepriklausomai nuo detokso kokteilio. Kaip nuo to kokteilio nepriklausys ir kepenų išsivalymas.

Dar vienas kepenų kenkėjas – nutukimas ir kepenų suriebėjimas. Papildomi kilogramai sparčiai vejasi hepatitus ir virusus pagal sukeliamos cirozės dažnį. Ir vėl, net antrokui aišku, kad kur kas svarbiau nuolat gauti mažiau kalorijų nei užgerti keturių cepelinų su spirgučiais porciją imbiero su ciberžole stikline, kad ištirptų riebalai ir toksinai.

Norite užkirsti kelią kepenų pažeidimui? Turite rizikos faktorių: nutukimas, genetika, nemeilė sau, pasireiškianti darboholizmu, nerimu, stresu, ėdimu ir gėrimu? Laiką ir pinigus investuokite į pokalbius su šeimos gydytoju, dietologu, psichologu, treneriu. Galbūt tyrimų: echoskopijos (žinau, VLKK siūlo „aidožiūros“ terminą), kepenų fermentų, gliukozės, cholesterolio bei uždegiminių rodiklių atlikimą bei išvadų padarymą.

Ką pasiūlys gydytojas?

Mažiau vartoti alkoholio (žinau, neįdomu, geriau užkąsti papildų po alaus bokalo).

Riboti nereikalingų vaistų ir papildų vartojimą (sauja papildų nuo kepenų fermentų padidėjimo dažniausiai ir būna to padidėjimo priežastimi).

Prižiūrėti svorį. Ne puoselėti jį triženklio skaičiaus ribose, kad gink Dieve nenukristų, bet pagal galimybę mažinti iki normalaus.

Pasiskiepyti nuo hepatitų A ir B. Gauti infekcinį uždegimą kartu su kepenų suriebėjimu – mažiausiai, ko reikia Jūsų kepenims.

Prezervatyvų naudojimas (pagal paskirtį). Nuo ŽIV ir hepatito C vakcinų nėra, o užkrėtimo pavojus lieka.

Jeigu kepenų pažeidimas jau yra – minėtas silimarinas (dažnai kartu su cukraligės ir spaudimo gydymu).

Jeigu Jums skanūs tie detokso kokteiliai, gerkite į sveikatą. Bet dėl skoninių savybių, o ne kaip išsigelbėjimą dėl nutukimo, persiėdimo ir buitinio alkoholizmo.