Tas mikroelementas yra cinkas. Vyrams ir moterims jo reikia skirtingai. Moterims rekomenduojama cinko koncentracija kraujyje svyruoja nuo 10,7 – 17,5 milimolių litre. Vyrams – apie vieną milimolį daugiau.
Kaip sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ teigė biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta, nors cinko mums reikia palyginti visai nedaug, tačiau jis padeda stimuliuoti itin svarbias organizmo funkcijas.
„Cinkas yra mikroelementas, kurio mūsų organizme aptinkama labai mažai. Jis atlieka labai svarbias funkcijas. Viena svarbiausių – sprendžiant endokrinologines bėdas. Cinkas taip pat dalyvauja testosterono gamyboje, stiprinant nagus, plaukus. Cinko trūkumas daro įtaką plaukų slinkimui ir skydliaukės veiklai. Ilgalaikis cinko trūkumas atsiliepia visoms organizmo buferinėms sistemos. Tačiau kalbant apie šio mikroelemento terapinį poveikį, gydymą, jis reikalingas tik tada, kai šios medžiagos organizme trūksta ir kada jį nurodo vartoti gydytojas“, – apie cinko reikalingumą pasakojo biomedicinos mokslų daktaras A. Sujeta.
Sveikos gyvensenos specialistas pabrėžė – norint žinoti, kokio cinko kiekio mūsų organizmui trūksta, derėtų kreiptis į specialistus ir atlikti tyrimus.
„Dabar kraujo tyrimai yra prieinami visuotiniu mastu. Be abejo, kai kurie iš jų kainuoja. Tačiau jeigu žmogus randa finansinių resursų, pavyzdžiui, savaitgalį kavinėje išleisti 50 – 60 eurų, tai manau, kad jis tikrai gali rasti finansinių resursų kartą per pusę metų investuoti, tebūnie ir 100 eurų į savo sveikatą. Tai bus tikrai kur kas naudingiau, negu pačiam su virgulėmis išsiburti kokių mikroelementų trūksta organizme. Tam tikrų vitaminų stygių mes galime jausti. Pavyzdžiui, vitaminas D yra rekomenduojamas, nes jo trūksta didžiajai masei žmonių. Tačiau dėl tokių mineralų, kaip cinkas, vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju“, – kalbėjo mokslų daktaras A. Sujeta.
Anot specialisto, lietuviai turėtų daugiau investuoti į savo sveikatą. Tai padėtų ne tik sužinoti trūkstamų mikroelementų kiekį organizme, bet ir užbėgti galimoms ligoms už akių.
„Jei kas pusę metų atliekame bendrą kraujo tyrimą, tai yra labai gerai, nes iš jo mes galime sužinoti apie potencialias grėsmes sveikatai. Galime pastebėti hemoglobino trūkumą, feritino lygio sumažėjimą. Žinoma, reikėtų neatmesti vitamino D, bendrųjų inkstų, kepenų tyrimų, nes jie yra taip pat reikalingi. Jei žmogus yra jaunesnis, juos reikėtų atlikti ne kas pusę metų, o kas 2–3 metus, tam, kad būtų galima sekti savo sveikatos dinamiką, kaip ji keičiasi bėgant metams“, – apie tyrimų svarbą kalbėjo pašnekovas.
Anot biomedicinos mokslų daktaro A. Sujetos, tyrimų dinamiką sekti yra svarbu, nes būtent ji gali padėti laiku nustatyti nepageidaujamus pokyčius ir paskatinti skubiai imtis reikiamų veiksmų.
„Dinamika yra svarbi, tam, kad žmogus galėtų objektyviai įvertinti, ar jam reikia keisti savo gyvenseną – daugiau ar mažiau valgyti, galbūt, pradėti sportuoti, palaikyti raumenų masę, rūpintis savo imuninės sistemos atsaku. Imuninė sistema nėra toks paprastas dalykas, kaip atrodo. Ji prasideda nuo mūsų odos, pradedant nuo jos atsparumo išorės veiksniams, saugojimo nuo bakterijų ir baigiant mūsų imuninės sistemos ląstelių atsaku. Nuo imuninės sistemos veiklos iš esmės priklauso mūsų gyvenimo kokybė ir trukmė. Mes turime profilaktiškai rūpintis savo mikroflora. Jeigu jūs vartojate kažkokius antibiotikus, sunkiai sirgote COVID-19 pandemijos metu ar sergate gripu, tai be abejo ta sveikatos dinamika jums parodys, kad, pavyzdžiui, reikėtų į savo mitybą įtraukti probiotikų, pradėti sportuoti ar mesti rūkyti, nes jei to nepadarysite, tai ateityje valstybei kainuosite labai daug“, – kalbėjo sveikos gyvensenos specialistas.
Neabejotina cinko nauda žmogaus sveikatai nustatyta ne taip seniai – 2017 metais. Tuomet Suomijoje buvo atlikti net 7 moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip pusė tūkstančio gripu sergančių žmonių. Tyrime dalyvavę žmonės, kurie kasdien suvartodavo 80–92 mg cinko, peršalimo ligos trukmę sutrumpino 33 procentais. O tiriamieji suvartoję 192–207 mg/d cinko, sirgo net 35 procentais trumpiau.
Kaip teigė laidoje kalbėjusi „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė, tiems, kurie kasdien vartojo rekomenduojamą kiekį cinko, ligos trukmė sutrumpėja net trečdaliu.
„Cinkas dalyvauja imuniteto stiprinime. Kuomet į organizmą patenka tam tikri virusai ar mikroorganizmai, cinkas padeda su jais kovoti. Taip pat jis dalyvauja baltymų sintezėje. Jei trūksta cinko, žmonės dažniau serga tam tikromis infekcinėmis ligomis, infekcinių ligų trukmė ilgėja, eiga sudėtingėja ir, aišku, jeigu yra tam tikros žaizdos, pjūviai, tai jie gyja žymiai ilgiau“, – apie cinko pagalbą stiprinant sveikatą pasakojo gydytoja E. Marciuškienė.
Anot specialistės, nors šis mikroelementas puikiai pasitarnauja stiprinant organizmą ligų atveju, jis yra labai reikalingas ir norint puoselėti išorinį grožį.
„Cinkas ne veltui yra vadinamas grožio elementu, nes jis atsakingas už plaukų, nagų ir odos būklę, kadangi dalyvauja ląstelių atsinaujinime, dauginimesi ir diferenciacijoje. Todėl, jeigu trūksta cinko, sausėja ir pleiskanoja oda, plaukai pasidaro sausi, trapūs, žaizdos gyja žymiai lėčiau ir visi atsinaujinimo procesai neįvyksta“, – žiniomis dalinosi pašnekovė.
2020–2021 metais gydytoja E. Marciuškienė atliko statistinę Lietuvos pacientų cinko atsargų analizę. Sveikatos priežiūros tinklo laboratorijos tyrimų duomenimis, kas 5-am lietuviui trūksta cinko, o tik mažiau nei 1 procentui žmonių nustatytas cinko perteklius.
Kaip teigė gydytoja, cinko stygių organizme galime pamatyti ir plika akimi.
„Cinko trūkumą įtarti galime pasižiūrėję į savo nagus. Jeigu jie sužydėjo, atsirado baltos dėmelės, tai gali būti ne tik dėl geležies, bet ir cinko trūkumo. Cinko trūkumas taip pat gali sukelti mažakraujystę. Žinoma, dažniausiai tai sukelia geležies trūkumas organizme, tačiau jei jūs vartojate geležį ir pastebėjote, kad kraujo rodikliai negerėja, mažakraujystė gilėja, tai gali būti ir dėl cinko trūkumo, nes jis yra būtinas geležies apykaitoje“, – pasakojo specialistė.
Anot gydytojos E. Marciuškienės, į rizikos grupę dažniausiai patenka ne tik senjorai, vegetarai ar veganai, bet ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys vaistus ir antibiotikus.
Kaip teigė specialistė, taip pat į cinko trūkumą turėtų atkreipti dėmesį ir planuojantys šeimos pagausėjimą.
„Cinko poreikis žmonėms yra skirtingas. Jo labiausiai reikia nėščiosioms, naujagimiams, kūdikiams ir augančiam organizmui. Taip pat daugiau cinko reikia vyrams. Šis mikroelementas yra būtinas spermatogenezei – spermos gamybai. Jeigu trūksta cinko, automatiškai sutrinka spermos gamyba, atsiranda tam tikros anomalijos ir vystosi vyrų nevaisingumas“, – kalbėjo pašnekovė.
Žmogaus organizmas pats cinko negamina, jį gauna kartu su maisto produktais. Tačiau neretai jo trūksta ir dirvoje dėl pramoninio užterštumo, nes rūgštūs lietūs cinką iš dirvožemio išplauna. Kaip teigė gydytoja E. Marciuškienė, vienintelis būdas sužinoti, ar pakanka žmogaus organizmui šio mikroelemento, atlikti kraujo tyrimus.