Nepatogumai, kurių nesitikėjo
Vilnietė Eugenija breketus nešioja dvejus metus ir jau skaičiuoja paskutines šio etapo savaites. Šiam žingsniui ryžosi dėl grožio – nors dantys nebuvo kreivį, akį rėždavo, ypač nuotraukose, dideli tarpai tarp dantų, todėl ji vengdavo plačiai šypsotis.
„Vis delsiau pasikonsultuoti, nes nujaučiau, kad finansiškai situacija bus skaudi. Galiausiai nusprendžiau – negi visą gyvenimą gėdysiuosi, tačiau paaiškėjo, kad svarbiausia šiuo atveju – ne estetika. Dėl neteisingo sąkandžio man daug greičiau dilo sąnarys ir ateityje grėsė rimtos operacijos, taip pat nudilo kai kurie dantys, sužinojau, kad dėl to kartais užstrigdavo žandikaulis, kai labai išsižiodavau“, - pasakojo mergina.
Pašnekovė atviravo, kad skausmo per tuos dvejus metus patyrė tikrai nemažai – dantų padėtis jai būdavo koreguojama kartą per mėnesį, tačiau prie to priprantama.
„Dažniausiai po korekcijos apie savaitę tenka kentėti skausmą. Būdavo, kad net duonos negaliu atsikąsti. Kita vertus, išmokau šiuos simptomus kontroliuoti, saugoti save, atsargiau kąsti. Sunkiausia buvo iš pat pradžių. Kai tik juos uždėjo, maniau, kad neištversiu, norėjosi tiesiog juos nusiplėšti. Taip pat apsipratau su išopėjusia gleivine – žaizdelių nuolat atsiranda. Kai neapsikenčiu, nes dėl skausmo sunku užmigti, turiu specialaus vaško apklijuoti vielai, kad ji toliau nedirgintų jau pažeistos gleivinės, bet valgyti su juo jau negali jei pamiršti išsikrapštyti, apie tai primena nekoks maisto skonis.
Ne mažiau už skausmą varginantis dalykas – valgant po breketais prilenda maisto, todėl susidarė naujas kompleksas: pavalgius kavinėje iš karto norisi bėgti į tualetą susitvarkyti dantų. Dantų šepetėliai tapo neatskiriama mano rankinės turinio dalimi. Turiu net po keletą skirtingų šepetėlių komplektų. Nešiojant breketus nėra lengva prižiūrėti dantis – kaupiasi apnašos, jie patamsėja, nes kai skauda, nelabai juos norisi kruopščiai valyti. Taip pat teko susidurti su situacijomis, kokių apskritai nenumatysi. Pavyzdžiui, kaitinantis pirtyje breketai pradeda deginti, nes metalas nuo karščio įkaista, todėl tenka sėdėti tylint – susičiaupus, kad karštas oras nepatektų į burną. Nuo rūgščių produktų, pavyzdžiui, citrusinių vaisių, labai paaštrėja vielos galai, įsirėžia ir pradeda dar labiau dirginti gleivinę“, - vardijo Eugenija.
Jau po dviejų savaičių nustojo skaudėti kaklą
Antras po skausmo merginos patirta šokas – ji nebeištaria kai kurių garsų. Iš pradžių atsirado šveplavimas. Tiesa, šiuo metu su raide „s“ ji susitvarkė, bet iki šiol nebeištaria kai kurių angliškų garsų. Ji jau susitaikė su mintimi, kad gali būti, kad dėl pasikeitusios žandikaulio padėties šių garsų ji jau niekada nebegalės ištarti.
„Kita vertus, skaičiau internete, kad kai kurie žmonės iš naujo išmoksta tarti šiuos garsus. O paties breketų vaizdo aš nesigėdiju, man žmonės su breketais atrodo visai gražūs. Juolab kad tai dabar ne retenybė – daug žmonių juos nešioja. Netgi atvirkščiai – man jau dabar norisi daugiau šypsotis, nes nuo minties, kad mano dantys atrodo tvarkingai, jaučiu didesnį pasitikėjimą savimi“, - svarstė pašnekovė.
Eugenija prisiminė, kad antrąją krizę patyrė maždaug po metų, kai apniko jausmas, kad nusibodo kas mėnesį lankytis pas gydytoją, ypatingai prižiūrėti ir saugoti dantis, tarsi būtum žmogus su specialiaisiais poreikiais. Patys breketai jai kainavo apie 5 tūkst. litų, kiekvienas apsilankymas pas gydytoją – dar apie 80-100 litų, tačiau mergina žino, kad tai ne pabaiga. Nuėmus breketus apie metus teks naktį miegoti su specialiu prietaisu, kad dantys užsifiksuotų, nes jie linkę grįžti atgal. „Tai ilgas procesas, visada ilgesnis nei iš pradžių tikiesi. Man sakė, kad breketus reikės nešioti metus-pusantrų, o jau prabėgo dveji“, - sakė mergina.
Kitai DELFI pašnekovei breketus įsidėti patarė specialistas, pas kurį moteris atėjo pasikonsultuoti dėl nugaros ir kaklo skausmų: esą neteisingas sąkandis iškreipė galėjo iškreipti žandikaulio formą ir užspausti stuburą, juolab kad moteriai tirpdavo viena žandikaulio pusė.
„Kadangi dantys dar buvo ir kreivi, ryžausi ir jau po poros savaičių kaklo skausmai praėjo, per metus laiko, kiek nešioju breketus, nebeskaudėjo ir nugaros. Tiesa, pats gydymo procesas labai skausmingas. Mano dantys labai jautrūs, tik paskutinį kartą per procedūrą netryško ašaros, todėl gydytoja man juos stumdo rečiau nei kas keturias savaites ir breketus nešiosiu dar labai ilgai. Tačiau visi nepatogumai šimtu procentų atperka tai, kad nebejaučiu kaklo ir nugaros skausmų“, - tikino pašnekovė.
Skausmas toks, kad prašė nutraukti procedūrą
Kai breketai nuimami, kančios tuo nesibaigia. Norintieji gražios šypsenos dažniausiai turi susigrąžinti dantų baltumą. Vilnietė Aušrinė pasakojo pasirinkusi dantų balinimą lazeriu, kadangi norėjusi greito rezultato.
„Gal tai nėra mažiausiai žalinga procedūra dantims, bet man norėjosi gero rezultato. Tai buvo mano prioritetas. Nors prieš procedūrą gavau tabletę nuo skausmo, su kiekviena sesija, trukusia apie 15 sekundžių, skausmas tik stiprėjo. Tai buvo sunkiai pakenčiama, nes skausmas buvo aštrus, staigus, toks įspūdis, tarsi dantyje kažkas sproginėtų. Sunkiai galėjau visa tai ištverti, netgi prašiau greičiau pabaigti procedūrą, o jai pasibaigus buvau tokia iškankinta, kad viskas atrodė blogai. Nepaisant to, pačiu procedūros rezultatu likau labai patenkinta. Praėjo beveik treji metai, o dantų spalva vis dar esu patenkinta“, - tikino pašnekovė.
Paklausta, ar ryžtųsi šiai procedūrai dar kartą, mergina tikino, kad jeigu dantys vėl patamsėtų ir jų spalva jai nebepatiktų, nenoriai, bet vis dėlto ryžtųsi. Esą graži šypsena atperka bet kokį skausmą.
Trys gražios šypsenos sąlygos
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos lektorės dr. Žanos Sakalauskienės, šiuo metu netgi atsiradęs toks terminas, kaip šypsenos dizainas.
„Žmonių, besirūpinančių savo šypsena, tikrai daugėja, kadangi iš Vakarų ateina tendencija, kad baltų, sveikų dantų šypsena – tiesiog būtina sėkmingo žmogaus įvaizdžio dalis. Dantys šiais laikais, skirtingai nei, tarkime, prieš 100 metų, yra svarbi žmogaus veido dalis. Jei atidžiau peržiūrėtumėte praėjusių šimtmečių meno kūrinius, niekur nepamatytumėte žmogaus dantų, kadangi tais laikais jie asocijavosi su neigiamais dalykais, agresija ir pan. Šiandien be plačios šypsenos gražaus žmogaus neįsivaizduojame. Teigiama, kad Amerikoje neturėdamas gražių dantų net normalaus darbo negausi. Yra atlikta nemažai tyrimų apie tai, kaip vertinamas žmogaus veido grožis. Šie tyrimai parodė, kad vertinant veido grožį labai svarbios judriosios dalys – akys ir burna, o burnoje yra dantys, kurie kalbant matosi. Todėl žmonės vis dažniau pasirengę investuoti į savo dantų grožį“, - teigė pašnekovė.
Medikė pabrėžė, kad kalbant apie šypseną būtina įvertinti šiuos dalykus: sąkandžio būklę, dantų spalvą bei jų formą.
Pasak Ž. Sakalauskienės, sąkandis susijęs ne tik su grožiu, bet ir su sveikata, kadangi nuo jo priklauso tam tikros funkcijos.,Ortodontinis gydymas visada pagerina estetinį vaizdą, kadangi atstatomos veido proporcijos, tačiau tai tikrai nėra vien dantų tiesinimas, kaip daug kas mano. Ortodontinio gydymo būdų yra įvairių ir tinkamiausią gali parinkti tik odontologas ortodontas. Pasitaiko atvejų, kai netgi tenka šalinti sveikus dantis ar atlikti ortognatinę operaciją, kurios metu koreguojama žandikaulio forma.
„Dantų spalva pirmiausiai susijusi su žmogaus amžiumi. Spalvos pakitimai ypač išryskkėja nuo 35 metų. Mat bėgant metams natūraliai dyla emalis ir pradeda matytis vidinis danties sluoksnis, kuris yra tamsesnis. Paprastai dantys balinami peroksidu, tačiau kaip jis uždedamas ant danties, yra keletas būdų. Kai naudojama didelės koncentracijos medžiaga, balinimas atliekamas tik gydytojo kabinete. Pastaruoju metu kartu naudojamas temperatūrinis ir šviesos poveikis, t. y. taikomos plazminės lempos, lazeriai. Toks balinimas brangesnis, bet jo rezultatas greitesnis. Pigiausias balinimo būdas, bet reikalaujantis daugiau laiko sąnaudų, kai pacientas pas gydytoją nusiperka balinimo medžiagos ir pagal gydytojo nurodymus ją naudoja su specialia kapa namuose. Jeigu griežtai laikomasi gydytojo instrukcijų, toks balinimo būdas yra visiškai saugus, tačiau griežtai nerekomenduoju patiems pirkti balinimo priemonių internetu ir jį taikyti be odontologo konsultacijos.
Dantų forma – taip pat labai svarbus elementas, į kurį kreipiama per mažai dėmesio. Jauno žmogaus dantys pasižymi išreikšta paviršiaus tekstūra, atspindi daug šviesos ir atrodo švytintys, o su amžiumi dantys dyla ir praranda savo gražią formą – kinta danties kontūras ir tekstūra, ji nusitrina ir dantys pradeda atrodyti ne tokie gražūs. Taigi prie visų danties pokyčių, lemiančių jo vaizdą, prisideda optiniai efektai, susiję su danties kontūro kaita. Todėl, norint atstatyti gražią šypseną, reikėtų atkurti ir jaunatvišką dantų kontūrą. Vienas paprasčiausių būdų tai padaryti – estetinis plombavimas. Šiuo metu turime tikrai puikių medžiagų, kurias pritaikius pacientas net nesupras, kas jam padaryta, bet atrodys žymiai gražiau. Taip pat egzistuoja vadinamieji venyrai – prilipdomos plokštelės, keičiančios danties formą. Tai kainuoja brangiau, bet galima gauti labai gerą rezultatą“, - vardijo odontologė.
Pašnekovės teigimu, visos šios procedūros – pakankamai brangios ir vargiai ateityje pigs, mat didžiausią kainos dalį sudaro profesionalus gydytojo darbas, o gydytojai, tobulėjant ir plečiantis technologijoms, turės vis daugiau investuoti į savo profesionalumą.
Kaip netaisyklingas sąkandis susijęs su mūsų laikysena
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, kineziterapeutė Giedrė Jurgelaitienė prieš keletą metų atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi sąkandžio ir laikysenos priklausomybę. Jos teigimu, esant netaisyklingam sąkandžiui pakinta apatinio žandikaulio judesiai: mes pradedame kramtyti neteisingai, mūsų kramtomieji ir giluminiai, poliežuviniai, gilieji kaklo raumenys yra didžiulėje įtampoje, jie pervargsta, dėl to keičiasi netgi mūsų galvos padėtis, o kartu ir kitos stuburo dalys.
Didžioji dauguma tiriamųjų buvo 20 ir 28 metų amžiaus, tačiau buvo tiriama ir nedidelė 40-50 metų amžiaus žmonių grupė. Buvo įvertinta jų laikysena, sąkandis, veido profilis, klausta, ar jie kada nors nešiojo breketus, plokšteles, ar nebuvo atlikta žandikaulio operacija.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonių, turėjusių sąkandžio korekciją, galvos padėtis buvo žymiai taisyklingesnė. Pasaulyje šia tema yra atlikta daug tyrimų su vaikais. Įvertinus jų sąkandį, apatinį žandikaulį, laikyseną, vaikams buvo taikytas ortodontinis gydymas, o po jo dar kartą įvertinta laikysena bei smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija. Rezultatai parodė, kad vaikų laikysena žymiai pagerėjo, nors daugiau jokių priemonių jai gerinti nebuvo imtasi. Iki tol vaikai turėjo neteisingą pečių padėtį, kaklo, dubens srities ir juosmeninės nugaros dalies padėtį. Po gydymo visi šie rodikliai pagerėjo. Žinoma, laikysena netapo tobula, išoriškai pokyčiai matėsi ne daug, tačiau lyginant nuotraukas skirtumas buvo ryškus.
Tirdama smilkininio apatinio žandikaulio sąnario judesius, t. y. tiriamųjų žandikaulio nuleidimą, kitaip tariant, išsižiojimą, judesius į šonus, specialistė nustatė, kad daugumai tiriamųjų (apie 70 proc.) judesiai buvo sutrikę – netolygūs, asimetriniai. Tai reiškia, kad mūsų apatinio žandikaulio judėjimą lemiantys raumenys kairėje ir dešinėje pusėse dirba nevienodai. Koreguojant galvos padėtį, taikant pratimus pečių juostai turėtų iš esmės pagerėti ir suvienodėti apatinio žandikaulio judesiai. Taigi žmoguje viskas tarpusavyje susiję.
Tyrėja iškėlė prielaidą, kad sąkandžio ir laikysenos ryšys – viena iš priežasčių, kodėl vaikystėje pakoregavus sąkandį jis vėl išsiderina. Kitaip tariant, jei vaikui nekoreguojama laikysena, pastaroji vėl išderina sutvarkytą sąkandį, taigi pinigai išmetami į balą. Taip pat nustatyta, kad sąkandžio korekcijai būdingas grįžtamasis ryšys, t. y. stebima tendencija, kad po kurio laiko daugumai pacientų jis vėl grįžta atgal, nors ne į pradinę būklę, bet situacija gali šiek tiek pablogėti. Tai susiję ir su laikysena, ir su kramtymo funkcija, ir su mūsų įpročiais. Nevalingai mes dažnai miegame ant vieno šono, mėgstame sėdėti prie stalo pasirėmę smakrą ant vienos rankos. Tai dažnai darome visiškai nevalingai, o mūsų raumenys, gaudami nevienodą apkrovą, ilgainiui gali paveikti sąkandį. Taip pat įtakos turi mūsų įpročiai valgyti viena puse.