Norint išvengti šių sezoninių traumų, reikia mokėti... griūti. Jei jau pajutote, kad slystate, pasistenkite neišsitiesti, o kiek galima daugiau susirieskite. Griuvimo poza turėtų priminti nuriedantį kamuolį, rašoma pranešime spaudai.
„Taip reikėtų griūti, tačiau tas momentas būna toks staigus, kad žmogus, o ypač vyresnio amžiaus, nespėja sureaguoti. Tai lengviau padaryti jaunam žmogui, kurio raumenys yra tvirti, kūnas – treniruotas”, – pastebi Vilniaus Centro poliklinikos ortopedė traumatologė Janina Čekuolienė ir priduria, kad pacientų didžiausias antplūdis būna pirmosiomis dienomis, kai pradžioje pašąla, o tik po iškrenta sniegas ir sušilus orams bei prasidėjus atlydžiui, kai daugelis gatvių ir šaligatvių pasidengia ledu.
Nors sakoma, kad slysti ir griūti galima išmokti, tačiau gydytoja įsitikinusi, kad tai padaryti gali tik jaunas ir treniruotas žmogus, kuriam lengviau valdyti savo kūną. Tačiau traumos daug dažniau ištinka vyresnius žmones, kurių amžius nuo 50 iki 70 metų.
„Būtent šios amžiaus grupės žmonės patiria rimčiausias traumas – lūžius. Jaunų žmonių sąnariai yra elastingesni, raumenys – stipresni, kūno judesiai – labiau koordinuoti, todėl ir traumos dažnai būna lengvesnės. Dažniausiai tai būna koks nors patempimas, sumušimas, o vyresniems žmonėms, ypač moterims, dažnai nepavyksta išvengti rimtų kojų, rankų, peties, žasto, riešo lūžių”, – sako ortopedė traumatologė.
Dar sudėtingesni būna stuburo lūžiai, kurių taip pat pasitaiko. Ortopedai traumotologai tai vadina klasikiniu lūžiu, kai žmogus slysta abiem kojomis ir krenta ant sėdmenų. „Todėl jei jau pajutote, kad slysta abi kojos, būtų gerai pasistengti pargriūti ant šono, nes krentant ant sėdmenų labai dažnai lūžta juosmeninės kūno dalies slanksteliai,” – pataria J. Čekuolienė ir priduria, kad užsienyje, o ypač Skandinavijoje labai populiarios specialios batų apsaugos, apsaugančios nuo slydimo. Jos labai rekomenduotinos vyresniems žmonėms. Neturint apsaugų, reikėtų pasirūpinti, kad bent avalynė nebūtų slidžiu padu.
Jei eidamas gatve pamatėte, kad pargriuvo ir ant žemės guli žmogus, gydytoja J. Čekuolienė prašo nepraeiti pro šalį ir ištiesti pagalbos ranką. „Labai svarbu padėti žmogui nusigauti į šiltesnę patalpą arba padėti pasiekti kokį nors suolelį, ant kurio galėtų prisėsti. Patyrus galūnės traumą, jokiu būdu nereikia bandyti ją atstatyti pačiam, jei pamatėte, kad atrodo ne taip, kaip turėtų. Patys galite ją aprišti tuo, ką turite, pavyzdžiui, šaliku, kad galūnė tiesiog mažiau judėtų ir būtų stabilioje padėtyje. Jei turite sąlygas, tai sužeistą vietą per maišelį, ar šaliką galite pašaldyti sniegu, išgerti nuskausminamų vaistų ir keliauti pas medikus. Į juos būtina kreiptis, nes saviveikla, esant traumoms, nėra gerai,” – sako gydytoja.
Patyrus traumą reiktų stengtis pas medikus apsilankyti per pirmą parą, kad būtų suteikta skubi pagalba, o po to – būtina vykdyti gydytojų nurodymus.
Pats žmogus nebūdamas medikas tikrai negalės įvertinti ir nustatyti, ar kas nors lūžo ar ne. Pasikliauti ir vertinti tik pagal jaučiamą skausmą, tikrai negalima, nes kartais esant patempimui yra jaučiamas daug stipresnis skausmas, nei esant lūžiui. „Pasitaiko atvejų, kad po kokio mėnesio ateina žmogus ir sako, kad nieko baisaus lyg ir nebuvo, tik šiek tiek koja pasisuko, o padaręs nuotrauką pamatai, kad buvo lūžis ir jis jau baigia gyti, o kitam – užtenka suklupti ir atbėga pas gydytojus vos ne verkdami, nes net neabejoja, kad kažkas jiems lūžo. O taip yra dėl to, kad skausmo suvokimas ir pajutimas pas kiekvieną žmogų yra labai skirtingas,” – teigia J. Čekuolienė.
Traumą patyręs žmogus per parą laiko turėtų kreiptis į polikliniką ir informuoti, kad patyrė traumą. Dar tą pačia dieną jis galės patekti pas šeimos gydytoją ar gydytoją chirurgą, kurie įvertins traumos pobūdį, o jei reikės nusiųs atlikti rentgeno nuotrauką, dar tą pačia diena užrašys pas gydytoją ortopedą traumatologą. Patyrus traumą taip pat galima kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių.