Jei nesiskiepijantys nekeis savo nuomonės, pandemija gali užtrukti ilgiau
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis pasakojo, jog paprastai pasaulinės pandemijos trunka 2-3 metus. Tiek laiko prireikia, kad didžioji dalis visuomenės įgautų imunitetą ligai. Gali būti, kad toks pat terminas reikalingas ir COVID-19 ligai.
„Galbūt greitai pandemija baigsis ir virusas liks kaip epideminis gripo pakilimas. Virusas niekur neišnyks, bet mums svarbiausia, kad nebeliktų pandeminio sergamumo. Kai bus dalis žmonių persirgusių ar pasiskiepijusių, turėsime imunitetą, sergamumas bus tarp tų žmonių, kurie nepasiskiepiję“, – pasakojo profesorius.
Jo teigimu, dabar svarbiausias tikslas yra sudaryti kolektyvinį imunitetą. Deja, dėl naujos delta atmainos, kuri plinta greičiau ir užkrečia daugiau žmonių, imunizuoti reikia dar daugiau visuomenės nei manyta prieš tai. Anksčiau buvo galvojama, kad reikia apie 70 proc. imunizuotos visuomenės, tačiau dėl delta atmainos jau reikėtų 90 proc.
„Kai pasieksime tokį procentą, pandemija turėtų baigtis. Virusas, greičiausiai, liks sezoninis, kaip gripo atmainos. Todėl sutikčiau su „Moderna“ vadovo teiginiais. Tačiau situacija labai priklausys ir nuo tų, kurie piktybiškai nesiskiepija“, – sakė pašnekovas.
Jei nesiskiepijančių žmonių bus daug ir jie nekeis savo nuomonės, pandemija gali užtrukti ilgiau nei manoma dabar. Tad, pasak profesoriaus, labai svarbu, kad šie žmonės suvoktų, jog pasiskiepyti yra jų pilietinė pareiga: „Raginimas nesiskiepyti yra grėsmė nacionaliniam saugumui, tai antivalstybinė veikla.“
Profesorius paaiškina, jog kuo daugiau yra nepasiskiepijusių žmonių, tuo geresnė terpė viruso plitimui, didesnė jo cirkuliacija ir didesni šansai, kad atsiras naujos atmainos. Naujų atmainų atsiradimas gali ženkliai sulėtėti, jei daugiau žmonių turės imunitetą.
Štai ir delta atmaina atsirado dėl to, kad skiepijimo apimtys nebuvo pakankamai didelės, be to, kai kurios šalys vakcinų stokoja labai smarkiai ir jų beveik neturi. Taip yra Azijos, Afrikos šalyse – dėl to ten geriausia terpė atsirasti naujoms atmainoms. Žinoma, neatmetamas variantas, jog gali atsirasti tokios atmainos, nuo kurių skiepai nebepadės.
„Vėlgi, grįžtame prie to paties – nėra kito kelio baigti šitą pandemiją nei visiems pasiskiepyti. Ir baigti tas kalbas apie skiepų sukeliamą žalą, demonizuoti juos, sureikšminti šalutinį poveikį. Nebekalbėti tokių nesąmonių, kad gulintys reanimacijoje iš tiesų guli dėl skiepų žalos, o ne koronaviruso. Yra ir mane asmeniškai apkaltinę, kad dalyvauju masinėje žmonių naikinimo programoje. Taip pasakė žmonės, kurie visai nesusiję su medicina, bet jie kažkodėl žino geriau nei mes. Tai jau mąstymo sutrikimai. Sakyčiau, kad dabar yra masinė antivakserinė psichozė. Tokių žmonių neveikia jokie argumentai ir su jais kalbėtis neįmanoma, nes jie nesiklauso ir girdi tik vieną teisybę“, – sakė prof. A. Ambrozaitis.
Beje, pašnekovas primena, kuo skiriasi pandemija ir epidemija. Pandemija yra tada, kai neturime vakcinos, sergamumas milžiniškas, žmonės miršta ir tai vyksta visame pasaulyje. O epidemija yra sezoninis sergamumas ir tik tarp tam tikros visuomenės grupės.
Tad, profesoriaus teigimu, jei skiepijimo tempai nesulėtės, gali būti, kad kitais metais tikriausiai nebelaikysime koronaviruso pandeminiu virusu. Tai reiškia, kad jis taps įprastu virusu, nors tikrai neišnyks.
„Skiepų tikslas yra sumažinti hospitalizaciją, patekimą į reanimacijos palatas ir apsaugoti nuo mirties atvejų. Nėra nė vienos vakcinos, kuri 100 proc. apsaugotų nuo ligos“, – priminė profesorius.
Tikėtina, kad ši žiema bus paskutinė tokia sudėtinga žiema pasaulyje
Tuo metu užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad scenarijus, jog po metų koronavirusas taps tik sezonine epidemija, šiek tiek per daug optimistiškas.
Tačiau jo pareiškime yra ir tikrai viltingai nuteikianti žinutė. Pasak prof. S. Čaplinsko, galima tikėtis, kad jau kitais metais visas pasaulis galės gauti tiek vakcinų dozių, kiek jų reikia.
„Tai labai gera žinia visam pasauliui. Lietuvoje užtektinai vakcinų turime jau dabar, bet pasaulyje dar daug kur jų trūksta, o vienoje šalyje šios pandemijos įveikti nepavyks. Tokiu atveju bus pasiektas tik laikinas efektas.
Vis dėlto labai abejoju, kad jau kitais metais 90 proc. pasaulio populiacijos jau būtų įgiję imunitetą, persirgę ar pasiskiepiję. Negalime tikėtis, kad kitais metais jau nebebus kovido ir būtų anksti tikėtis, kad jis nebesukels sunkių ligos formų. Vargiai, ar jau kitais metais visame pasaulyje pavyks išvengti didesnių užsikrėtimo bangų. Žinoma, kuo daugiau žmonių turės imunitetą, tuo mažiau virusas visuomenėje plis“, – sakė pašnekovas.
Didžiausią imunitetą, pasak prof. S. Čaplinsko, žmogus įgija persirgdęs ir po to pasiskiepijęs, tačiau sergant yra didžiausia rizika blogai baigčiai. Tam ir yra reikalingi skiepai, kad galėtume apsisaugoti su mažiausia rizika. Po ligos pasiskiepijus antikūnų titras išauga 10 kartų.
Tačiau tiek persirgus, tiek pasiskiepijus po truputį imunitetas blėsta ir, pasak pašnekovo, labai klaidinga galvoti, kad užtenka vienos vakcinos dozės visam gyvenimui.
„Medikai niekada šito nesakė. Buvo aišku, kad sustiprinančios skiepo dozės reikės, tik buvo neaišku, kada ir kokia ta dozė turės būti. Būtų labai neišmintinga po ligos nesustiprinti imuniteto vakcina, kai tam yra galimybė.
Šiuo metu žinoma, kad pastiprinančią dozę reikia suleisti po 180 dienų nuo antros skiepo dozės. Bet kai kuriems žmonėms net po skiepų gali nesusiformuoti imunitetas ar išblėsti anksčiau, taip nutinka dėl įvairių priežasčių. Tokiems žmonėms revakcinaciją būtų tikslinga atlikti kuo anksčiau, nelaukiant pusės metų. Rekomendacijų iš pasaulio organizacijų nėra ne dėl to, kad medikai dvejoja, o dėl to, kad kai kuriose šalyse dar trūksta vakcinų“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Ši pandemija, pasak pašnekovo, aiškai parodė, kad infekcinės ligos negali būti sprendžiamos nesutelkus bendrų jėgų. Tai negali būti vienos šeimos, ligoninės ar valstybės klausimas, mat tokiu atveju niekas nieko nepasieks. Todėl pirmiausia, ką turime padaryti, tai užtikrinti, kad virusas neplistų mūsų namų, darbo, laisvalaikio aplinkoje.
„Nuo pat pandemijos pradžios buvo prognozuojama, kad koronavirusas po kurio laiko pradės po truputį slopti ir liks kaip sezoninis gripas. Tik niekas nežinojo, kada tai nutiks. Tikėtina, kad ši žiema bus paskutinė tokia sudėtinga žiema pasaulyje. Ypač kalbant apie mirštamumą nuo šios ligos. Nekyla abejonių, kad koronavirusas ir toliau plis, bet kuo toliau, tuo mažiau kels socialinių ir ekonominių problemų. Apsisaugojimas nuo virusų turėtų tapti nauja mada, kaip ir ekologija“, – kalbėjo pašnekovas.
Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas kiek anksčiau kalbėjo apie 4 galimus scenarijus, kaip vystysis koronaviruso pandemija.
Pirma teorija – virusas taps labiau mirtinas. D. Naumovo teigimu, taip nutikti tikrai gali, mat ir kiti panašūs virusai, tokie kaip SARS ar MERS, yra labiau mirtini nei dabartinis koronavirusas.
„Kitas scenarijus yra toks, kad virusas taip smarkiai pasikeis, jog visiškai nebeveiks dabartinės vakcinos. Tai skamba labai baisiai, bet gera žinia ta, kad dabartinės vakcinos yra nuolat tobulinamos ir kuriamos naujos“, – sakė biologas.
Visgi, būtent dėl to labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių skiepytųsi. Antraip virusas ir toliau smarkiai plis, tai sudarys galimybę atsirasti naujoms mutacijoms, kurios bus vis labiau atsparios vakcinoms.
„Kuo daugiau žmonių pasiskiepija, tuo mažiau virusas plinta ir tada negali kurtis naujos atmainos, naujos mutacijos. Delta gali toliau mutuoti ir įgauti atsprarumą skiepams. Mutacijos atsiranda tada, kai plinta virusas, o jis stipriau plinta dėl nepaskiepytų žmonių. Jei daugiau pasiskiepytų žmonių, virusas mažiau plistų ir didesnė tikimybė, kad vakcinos ilgiau liktų efektyvios“, – kalbėjo biologas.
Trečias scenarijus – virusas taps atsparus visiems dabar naudojamiems vaistams. Dėl to labai svarbu, kad būtų kuriami nauji vaistai, kurie galėtų padėti atsiradus naujoms atmainoms. Ketvirtas scenarijus yra kiek pozityvesnis. Manoma, kad virusas gali tapti labiau virulentiškas, mažiau mirtinas ir bus kaip paprastas peršalimo virusas. Toks variantas tikrai tikėtinas, bet, pasak biologo, ne dabar ir ne artimiausiu metu, tik tolimesnėje ateityje.