Gydytojas pasakojo, kad dabar dominuoja omikron atmainos poatmainės BA.4 ir BA.5.
„Žinoma, kad jos iš visų koronaviruso atmainų yra greičiausiai plintančios ir turi didžiausią atsparumą antikūnų imuniniam atsakui.
Netgi neurtralizuojančių antikūnų, kurie susidarė persirgus pačia pirmąja omikron atmainos poatmaine, geba neutralizuoti BA.4 ir BA.5 yra 3–4 kartus mažesnė. Reiškia, atsparumas šiuo atveju yra didesnis“, – paaiškino daktaras M. Strioga.
Kitas požymis, anot pašnekovo, kad šioms omikron poatmainėmis nėra būdingas sezoniškumas: „Tos bangos, matomos įvairiose pasaulio šalyse, taip pat ir Pietų šalyse, net vasarą. Įprastiniams peršalimo virusams ir ankstesnėms koronaviruso atmainoms sezoniškumas buvo irgi ne taip išreikštas, bet vis tiek daugelis atmainų vasarą nuslopdavo.
Šitoms tai nėra būdinga. Bet sunkesnė ligos eiga (nepaisant rezultatų su eksperimentiniais gyvūnais, kurie lyg rodė, kad šie potipiai – BA.4 ir BA.5 – lyg linkę labiau pažeisti plaučius) klinikinėje praktikoje nebuvo to pastebėta, ypač šalyse, kuriose ta banga praėjo, tai yra Portugalijoje. Ten net nepasivijo to hospitalizacijų ir mirčių skaičiaus, kuris buvo žiemą, esant BA.1 omikron atmainos bangai“.
Profesorius Vytautas Kasiulevičius „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ pastebėjo, kad Rytų Europoje bangos tęsiasi ilgiau nei kitose žemyno dalyse.
„Mūsų bangos truputėlį ilgesnės: jos ilgiau eina į kalną negu Vakarų Europoje ir ilgiau trunka, po to ilgiau leidžiasi. Tai lemia tam tikri žmonių elgsenos tipai ir taip toliau“, – laidoje sakė V. Kasiulevičius. Visą tekstą galite paskaityti čia.
Paklaustas, kodėl Rytų Europoje bangos trunka ilgiau, daktaras M. Strioga sakė, kad priežasčių gali būti įvairių: „Daug veiksnių tam gali turėti įtakos, tiek vakcinacijos lygis, tiek įvairiausių infekcijos plitimo stabdymo priemonių, kai jos rekomenduojamos, laikymasis.
Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Norvegijoje – Vyriausybės net esant stiprioms buvusių atmainų bangoms nebuvo įvedusios griežtų ribojimų ar neskelbė privalomojo pobūdžio karantinų. Bet ten žmonės, jeigu yra rekomendacija, net nepasakant, kad tai privaloma, jie jos laikosi. Pas mus, netgi jeigu sakai Vyriausybė jau priversta imtis tokių priemonių, tai žmonės laikysis, bet kiek tik įmanoma ir kur tik įmanoma bandys to išvengti.
Net Pietų šalyse šito nėra. Net italai, ispanai, portugalai buvo disciplinuoti. Tuo įsitikinau savo akimis, būdamas Madeiroje“.
Paklaustas, kas bus toliau ir, ar mums gresia „piktesnė“ COVID-19 atmaina ar poatmainė, pašnekovas atsakė, kad prognozuoti sunku, bet esą didelės tikimybės tam, kad susidarytų kažkokia radikali atmaina, nėra.
„Plitimo požiūriu šis virusas jau yra įgavęs pakankamas savybes. Jis jau dabar labai plitus ir užkratus. Apskritai BA.4 ir BA.5, ko gero ,pagal plitimą lygiuojasi su tymais.
Tam, kad nauja atmaina pradėtų dominuoti, ji turi turėti kažkokį evoliucinį pranašumą prieš jau esančias atmainas. Tokie evoliucijos dėsniai: jeigu neturi kažkokio pranašumo, neužimsi vietos to, kuris yra už tave pranašesnis.
Jeigu virusas mutuotų taip, kad sukeltų sunkią ligą, visuomenės imtųsi ribojimų ir tai būtų trukdis tam virusui plisti. Būtų įvesti karantinai, taikomos kitos priemonės ir ta savybė viruso evoliuciniu požiūriu taptų nepalanki ir jo plitimą tai stabdytų.
Prancūzų virusologai mano, kad dominuoti pradeda ta atmaina ar poatmainė, kuri visais požiūriais turi pranašumą prieš jau esančias. Ir ką mes matome? Kad iš tiesų atmainos eina didesnio užkratumo, bet mažesnio pavojingumo kryptimi“, – teigė M. Strioga.
Daktaras net neabejojo – vienaip ar kitaip su omikron neabejotinai susidursime visi, tik klausimas, kada.
„Kol tas susidūrimas nesukelia didelio krūvio sveikatos apsaugai, tol ir priemonės varžymo nėra indikuotinos. O vakcinacija dabar reikalinga tam, kad išvengtume sunkiausių padarinių.
„The New York Times“ buvo įdomus apžvalginis straipsnis, kad ši koronavirusinė infekcija COVID-19 įsitvirtins ir bus vienas iš mūsų palydovų.
Ten buvo netgi pasakyta, kad infekcija gali patekti netgi į pirmąjį dešimtuką ligų, nuo kurių didžiausias mirtingumas. Gali būti, kad taip ir bus.
Kiek tas procentas bus didelis ir koks bus užsikrėtimų ir mirčių skaičius, priklausys nuo tuo, kiek žmonės imasi apsaugos priemonių, kurių pagrindinė yra imunoprofilaktika – vakcinacija.
Bet, kad šis virusas taps mūsų palydovu ir ne pačiu nuotaikiausiu, kad teks su tuo susigyventi, yra tokia tikimybė. Skaičiuojame, kad JAV nuo jo galbūt mirs 0,03 proc. žmonių“, – sakė daktaras.