Moterys raginamos reguliariai tikrinti krūtis, ar jose nėra guziukų, tačiau tik 10 proc. moterų, kurių krūtyse aptinkami įtartini dariniai, iš tikrųjų serga vėžiu, rašo dailymail.co.uk.
Krūtų chirurgas Simonas Marshas iš Koulčesterio universitetinės ligoninės sako, kad gumbai krūtyse gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, ne tik vėžio, be to, jie būna įvairiausių formų ir dydžių.
Laimei, pastaraisiais metais itin pažengė technologijos, leidžiančios nustatyti, ar sukietėjimai krūtyse nėra pavojingi.
„Prieš dešimt metų tokiais atvejais mums reikėdavo atlikti aspiracinę punkciją – plonyte adata įdurti į darinį ir ištraukti kelias ląsteles, kurios tuomet būdavo ištiriamos mikroskopu“, - pasakojo S. Marshas, taip pat dirbantis Londono krūtų klinikoje.
„Dažnai tokia procedūra nepateikdavo aiškaus atsakymo, todėl gumbą reikėdavo šalinti chirurginiu būdu. Dabar galime paimti didesnį mėginį, pasitelkę technologiją, kuri vadinama šerdine biopsija“, - teigė jis.
Taikant šį metodą, kiek kitokio tipo adata ištraukiama krūties darinio „šerdis“, kurios dydis gali siekti iki 15 mm. Gydytojai gali ištirti daugiau audinio, o tai palengvina diagnozę.
„Kartu su mamografija ir ultragarso tyrimais, kurie dabar pateikia aiškesnį vaizdą, mes beveik visuomet galime nustatyti, kas tai per darinys“, - sakė gydytojas.
Jis pridūrė, kad vėžinys darinys dažnai būna kietas ir kampuotas ir paprastai nekelia skausmo. Tačiau rimtai vertinti reikia bet kokį guziuką. Kreiptis į medikus reikia tuomet, jei jis per dvi – keturias savaites (tiek, kiek trunka menstruacinis ciklas) neišnyksta.
Toliau S. Marshas išskiria ir turmpai apibūdina nevėžinius darinius, kurie gali susiformuoti krūtyse.