„Juodžiausia“ diena – liepos 1-oji
Žinia, pagal savižudybių statistiką Lietuva nuolat pirmauja Europos Sąjungoje. Nors vyrai kelia prieš save ranką 5 kartus dažniau nei moterys, moterų savižudybių rodiklis – 14 atvejų 100 tūkst. gyventojų – taip pat didžiausias ES. Po mūsų seka Slovėnija, Belgija ir Vengrija.
Lietuvoje per keliolika pastarųjų metų dėl savižudybių išnyko Ukmergės dydžio miestas. Pats savižudybių pikas Lietuvoje buvo 1994 –1996 m., kai 100 tūkst. gyventojų teko 46,4 savižudybės. Vėliau jų mažėjo, tačiau apie 2000 m. savižudybių skaičius vėl šoktelėjo – kasmet nusižudydavo apie 1700 žmonių. Ypač jos plito tarp vyrų. Pavyzdžiui, 2002 m. 100 tūkst. gyventojų teko 80,7 vyrų savižudybių.
Pastaruosius keletą metų savižudybių skaičius mažėjo, tačiau pernai ir vėl pradėjo didėti. 2008 m. Lietuvoje nusižudė 1111 žmonių. Tokius duomenis medikų konferencijoje, skirtoje savižudybių ir depresijų prevencijos aspektams, pateikė Lietuvos suicidologijos asociacijos vadovas dr. Alvydas Navickas. Anot jo, kadangi oficialioje statistikoje ne visi savižudybių atvejai iš karto nustatomi, neoficialiai jų gali būti maždaug 20 proc. daugiau.
Psichiatras pristatė tyrimą, kurio metu įvairiausiais – įprastais ir netikėtais – pjūviais buvo analizuojamos iš gyvenimo pasitraukusių moterų istorijos. Duomenys surinkti iš teismo medicinos ekspertų aktų, prokuratūros bylų, medicininės dokumentacijos bei artimųjų apklausų.
Statistiškai daugiausiai savižudžių moterų gimė kovo, gegužės ir rugpjūčio mėnesį, mažiausiai – spalį. Pritaikius Zodiako ženklų terminologiją, didžiausią savižudybės riziką turėtų žuvys ir jaučiai, mažiausią – gimusios po Šaulio ženklu.
Paklaustas, ar iš tiesų Zodiako ženklas gali lemti žmogaus elgseną, A. Navickas pastebėjo, kad psichiatrinėje praktikoje medikai kartais susiduria su atvejais, kai tam tikri elgesio variantai, konfliktai, šeimyninės tragedijos aiškinami Zodiako ženklais. „Ši analizė – praktiškai pirma ir mes nedarome jokių išvadų. Bet kuriuo atveju Zodiako ženklas niekada netaps vienu svarbiausių rizikos veiksnių, nebent vienu paskutiniųjų“, - teigė psichiatras.
Daugiausiai savižudybių tyrėjai užfiksavo kovą ir vasaros mėnesiais. Vien vasarą nusižudė trečdalis moterų. „Juodžiausia“ diena – liepos 1-oji. Mažiausiai savižudybių – žiemą (16 proc.). Ramiausias mėnuo – sausis. Diena, kada daugiausiai gimsta savižudžių, yra kovo 11-oji. Tai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Apibendrinant, daugiausiai moterų, kurioms gyvenimas tapo per sunkia našta, gimė pavasarį, mažiausiai – rudenį.
Iš savaitės dienų nestipriai išsiskiria ketvirtadienis, tačiau gerokai mažiau savižudybių įvyksta šeštadienį. Pavojingiausias paros laikas – nuo 6 iki 12 val. Didžioji dalis moterų savižudybių įvyksta būtent šiomis valandomis. Mažiausiai savižudybių – nuo 15 iki 18 val. ir po vidurnakčio iki 3 val.
„Dažnai sulaukiame klausimų, kokią įtaką savižudybėms turi Mėnulio fazė. Mūsų analizė rodo, kad moterims ji įtakos neturi – savižudybės pasiskirsto gan tolygiai. Kiek labiau Mėnulis veikia kaimo moteris – jos dažniau nusižudo per pilnatį, tačiau rezultatas statistiškai nėra labai patikimas“, - teigė pranešėjas.
Išanalizavus nelaimių teritoriją, paaiškėjo, kad dažniausiai nusižudoma savo teritorijoje (73,6 proc.). Viešoje teritorijoje tai ryžosi padaryti 19,3 proc. moterų.
Kas 10-ta savižudė – sveikatos apsaugos darbuotoja
Dauguma nusižudžiusių moterų – vidurinio, pagrindinio ir pradinio išsilavinimo. Bene visos jos neturėjo profesijos. 26 proc. iš jų sovietiniais laikais buvo kolūkietės, 22 proc. – darbininkės, tačiau nesugebėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tik 17 proc. moterų turėjo darbą, 23 proc. buvo bedarbės, 29 proc. – pensininkės.
„Norėčiau pažymėti, kad nemažai nusižudo slaugytojų – 5,7 proc. Yra nusižudžiusių sanitarių (kiek daugiau nei 1 proc.), 2 gydytojos, vaistininkė, psichologė. Tarp savižudžių kas dešimta moteris yra susijusi su sveikatos priežiūra“, - teigė A. Navickas.
33 proc. savižudžių buvo ištekėjusios, 27 proc. – našlės, 18 proc. – išsiskyrusios. Dauguma jų (53 proc.) turėjo jau suaugusius vaikus, 20 proc. – nepilnamečius iki 17 metų, 21 proc. vaikų neturėjo.
„Ištekėjusių moterų šeimyninis gyvenimas neretai buvo labai komplikuotas. Pavyzdžiui, vyras gėrė. Pasitaikė atvejų, kai vyras buvo narkomanas arba lošėjas. Apie 24 proc. moterų patyrė smurtą. 54 proc. iš jų – savo sutuoktinio. Prieš pensinio amžiaus moteris smurtaudavo vaikai. 3,7 proc. savižudžių smurtavo pačios. Moterys, kurios turėjo nepilnamečių vaikų, paprastai buvo labai sergančios, todėl vaikų globą buvo perėmę kiti asmenys. Dažnai moteris nuo savižudybės kaip tik sulaiko atsakomybė prieš vaikus, bet šiais atvejais jos nesijautė už juos atsakingos“, - aiškino psichiatras.
Apžvelgtas ir šių moterų religingumo aspektas. Pasirodė, kad dominuoja proginis religingumas (48 proc.). 37 proc. moterų, dažniausiai pensinio amžiaus, buvo įvardytos kaip praktikuojančios katalikės, tačiau dauguma jų dėl ligos nebegalėjo lankytis bažnyčioje arba privalėjo pakeisti gyvenamąją vietą, todėl bendruomenės palaikymas joms sutriko.
45 proc. atvejų moters giminėje taip pat būta savižudybių. 58 proc. šių moterų mėgino žudytis ir anksčiau. 87 proc. aplinkiniams yra užsiminusios apie savo ketinimus, tiek pat procentų iš jų tai darė ne vieną kartą.
Psichologinės pagalbos moterys nesikreipė
32 proc. nusižudė apsvaigusios nuo alkoholio. Iš jų 33 proc. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 25 proc. – vidutinis, 42,3 proc. – sunkus.
Kas ketvirta moteris (57 proc.) buvo sunki ligonė – dėl reikšmingos somatinės ligos jai buvo nustatytas neįgalumas. Apie pusę iš jų kamavo neurologiniai sutrikimai. Šioje grupėje daugiausiai moterų buvo po insulto, taip pat sergančios epilepsija, turėjusios galvos traumas. 13,2 proc. moterų sirgo sąnarių ligomis, kurias lydėjo dideli skausmai, 5,7 proc. – vėžiu. Nuolatiniai skausmai vargino 62,4 proc. visų nusižudžiusių moterų.
49 proc. moterų turėjo bent vieną psichikos sutrikimą, daugiau negu vieną – 50,3 proc. Dažniausiai pasitaikantis – nuotaikos sutrikimas. Jį turėjo kas ketvirta moteris. 14 proc. moterų sirgo šizofrenija. Įvertinus visus sutrikimus, kurie buvo nustatyti, dažniausiu pasirodė neurozinis-stresinis sutrikimas. Dėl jo kentėjo apie 30 proc. moterų. Tai adaptaciniai sutrikimai, potrauminis stresas bei ūmūs stresai. 16 proc. moterų buvo nustatyta psichikos negalia.
„63 proc. moterų buvo teiktos nuolatinės šeimos gydytojo paslaugos. Daugiau nei pusė gavo ir psichiatrinę pagalbą, bet nebuvo jokios krizių intervencijos ir visiškai nebuvo naudotasi telefoninėmis psichologinės pagalbos priemonėmis. Didžiausia problema, kad pas mus nėra atsvaros šiai problematikai – nėra organizacijų, kurios galėtų šioms moterims padėti, krizių centrų ar savanoriškų tarnybų. Jos lieka vienos. Nors nemaža jų dalis lankėsi pas gydytojus ir joms buvo bandoma padėti, to nepakako“, - apgailestavo A. Navickas.
Paklaustas, kokios dažniausios savižudybių priežastys, psichiatras pastebėjo, kad visi norėtų žinoti aiškią formulę. Esą įdedi vardiklį, įdedi skaitiklį ir gauni savižudybę. Deja, taip nebūna. Paprastai veikia labai daug veiksnių.
„Viskas susikrauna į krūvą ir žmogus nebeištveria. Dažnai moterys taip ir rašo: „Atsiprašau, aš nieko nekaltinu, tiesiog neatlaikiau“. Raštelius paliko apie 40 proc. moterų, tačiau jie gan standartiški, motyvai nedetalizuojami. Tik keletas jaunų moterų parašė atsisveikinimo laiškus internete – jos išanalizavo visą gyvenimą ir jau nurodė priežastis“, - DELFI sakė psichiatras.
Savižudybių ekspertas priminė, kad labai svarbu, jog aplinkiniai, išgirdę žmogaus grasinimus nusižudyti, reaguotų į juos rimtai. Mitas, kad tie, kurie apie tai kalba, niekada nenusižudo. „Aplinka labai dažnai nepriima tokių grasinimų už rimtą pinigą. Artimieji arba būna supykę ir tokias klabas vertina kaip šantažą, arba mano, kad jeigu iki šiol nei vienas grasinimas neįvykdytas, nėra ko baimintis“, - teigė pašnekovas.
Psichologinės pagalbos telefonai
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
|---|---|---|
| Vaikų linija www.vaikulinija.lt | 8 800 11111 | Kasdien 11.00-21.00 |
| Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt | 8 800 28888 | I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą |
| Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt | 8 800 60700 | Visą parą |
| Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I-V 10.00-21.00 |
| Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I-V 16.00-20.00 |
| Dingusių žmonių šeimų paramos centras | 8 800 26161 8 5 2773135 | I-V 8.00-16.00 Visą parą |
| Panevėžio paguodos telefonas | 8 45 500965 | I-V 20.00-8.00 |
| Vilniaus moterų namų krizių centras | 8 800 22008 | I-V 9.00-17.00 |
| Vaiko raidos centras | 8 5 275 75 64 | Visą parą |
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami
Psichologinė pagalba internetu
| Vaikų linija | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| Jaunimo linija | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas | Atsako per tris dienas |
| Vilties linija | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt | Atsako per tris dienas |
| Šiaulių jaunimo linija | Rašyti: kasnutiko@yahoo.com | Atsako per tris dienas |