Apie įtariamą Ebolos hemoraginės karštligės atvejį kaimyninėje šalyje pirmadienį pranešė Lenkijos televizija TVP. Kaip skelbiama, 31 metų vyras atvyko į Lenkiją iš Vokietijos, kur dirbo su užsieniečiais, kilusiais iš Gvinėjos. Jeigu laboratoriniai tyrimai patvirtins, kad jis iš tiesų užsikrėtęs Ebola virusu, tai bus pirmasis šios ligos atvejis Lenkijoje.
Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) spalio 8 dienai buvo pranešta apie 8376 ligos atvejus ir 4024 mirtis nuo Ebolos hemoraginės karštligės Vakarų Afrikos regione. Protrūkis sparčiai plinta ir tikėtina, kad dar nėra pasiekęs paties piko.
Laimei, antradienį gauti laboratoriniai tyrimai nepatvirtino, kad jis užsikrėtęs būtent Ebolos virusu, tačiau Lietuvoje vis viena buvo aptartas ir brifinge paviešintas planas, kaip užkirsti kelią hemoraginės karštinės plitimui, jei į šalį patektų užsikrėtęs asmuo.
Paruoštas specialios palatos ir planas, kaip evakuoti ligonius
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės vyriausiojo gydytojo Arvydo Šilio teigimu, Ebolos virusas – didžiulis iššūkis iššūkis ligoninei. Dabar pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad į Lietuvos teritoriją patekęs galimai užsikrėtęs ligonis būtų saugiai priimtas, izoliuotas, jį prižiūrintys medikai apsaugoti.
Planuojama, kad šalia vieno sergančiojo bus 4 medikai. Pasak A. Šilio, visi jie negalės išeiti iš ligoninės.
Atvykus ligoniui, jį numatoma guldyti į specialų boksą, aplenkiant priėmimo skyrių. Iš karto po to visas pastatas būtų atlaisvinamas, visų pirma, dėl personalo saugumo.
„Pagal planą, jei ligoniui, esančiam izoliacinėje palatoje, pablogės, jis bus perkeliamas į reanimacinę palatą toje pačioje ligoninėje“, - sakė A. Šilys.
Ligoninės vyriausiasis gydytojas akcentavo individualių apsaugos priemonių svarbą, kurių pakaktų trims dienoms. Šiuo metu vyksta personalo mokymai, medikai treniruojasi užsidėti kostiumus ir pan.
Slaugytojoms už darbą planuojama papildomai mokėti dėl rizikos. Kiek, kol kas deramasi.
Izoliuotų ne tik keleivį, bet ir visą lėktuvą
Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas pabrėžė, kad Lietuva turi individualių apsaugos priemonių rezervą, ir jeigu vienkartinių apsaugos priemonių pristigs, jos bus pristatytos į gydymo įstaigą. Paklaustas, ko trūksta, ministerijos atstovas minėjo greitosios medicinos pagalbos neštuvus, kitas priemones.
Kaip sakė SAM viceministras, susitikime su ekstremalių situacijų centru ir gydymo įstaigų atstovais detaliai aptarta, kas bus daroma situacijoje, „kurios niekas nenorėtų – jei pas mus atvyktų asmuo, susirgęs hemoragine karštine“.
„Didžiausia problema, kad dabar vienas kitas ligonis vis atvyksta iš Vakarų Afrikos į įvairias šalis. Mes tikimės, kad Lietuvą nelaimė aplenks, nes neturime tiesioginių skrydžių, šiek tiek esame saugomi kitų oro uostų, kur vyksta atvykstančiųjų stebėsena“, - sakė E. Mačiūnas.
Pasak ministerijos atstovo, antradienį buvo pereitas visas kelias, kaip būtų veikiama, jei į Vilniaus oro uostą atvyktų sergantysis.
„Ko gero, lėktuvo pilotų sprendimas turėtų būti tas, kad lėktuvas turėtų leistis Vilniaus oro uoste ir tai turėtų užtikrinti aviacijos administratoriai“, - pabrėžė viceministras.
Pasak jo, Vilniaus oro uostas pasiruošęs izoliuoti ligonį ir patį lėktuvą. Segantįjį į infekcinę ligoninę Vilniaus Žvėryno rajone iš oro uosto atvežtų greitosios medicinos pagalbos specialistai.
Briuselis spręs dėl paramos ES šalims, susidūrusioms su Ebolos virusu
Paskirtasis sveikatos eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis žada paramą Europos Sąjungos (ES) šalims, susiduriančioms su Ebolos virusu.
„Neabejotinai šalys narės turi turėti savo rezervus, bet turbūt kitų metų biudžeto planuose greičiausiai gali būti keliami ir tokie klausimai“, - LRT radijui antradienį sakė V.P.Andriukaitis.
Jis pažymėjo, kad kovai su šiuo virusu EK jau yra skyrusi lėšų vakcinų gamybai, karantino priemonėms, kurios taikomos Afrikos šalims.
V.P.Andriukaičio vertinimu, investicijos į vakcinavimą yra būtinos. Jis atmeta versiją, kad vakcinos yra tik farmacininkų pasipelnymo šaltinis.
„Yra labai populiari tokia viską paaiškinanti versija - jeigu atsirado naujos ligos, tai būtinai jas tada stimuliuoja farmacinės kompanijos. Dovanokite, bet medicinos istorijoje yra be galo daug pavyzdžių, kada kintant virusams, jiems mutuojant, prieš tai buvę nepavojingi, po to jie mutavo ir pasidarė pavojingi žmonėms. Tuomet jau reikia ieškoti resursų, ir čia suprantama, kada mes jau turime pandeminius ženklus, negalime gi ramiai žiūrėti į viruso plėtrą, tam reikalingi būtinai tyrimai ir būtina vakcinacija“, - kalbėjo jis.
Spalio 6-ąją užkratas pasiekė Europą
Skelbiama, kad slaugė dirbo vienoje Madrido ligoninių, spalio 6-ąją ji buvo izoliuota. Penki didelės rizikos kontaktiniai asmenys yra laikomi karantine. Užsikrėtimo kelias tiriamas. Ispanijai padeda Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei PSO ekspertai.
Rugsėjo 30 d. buvo pranešta apie įvežtinį pavojingos infekcijos atvejį JAV. Asmuo atvyko iš Vakarų Afrikos į Dalasą. Išvykdamas iš Vakarų Afrikos neturėjo ligos simptomų, tačiau susirgo po 5 dienų po atvykimo į JAV ir spalio 8-ąją mirė. Nustatyti ir stebimi 48 su juo kontaktavę asmenys.
Spalio 12 dieną pranešta apie dar vieną antrinį užsikrėtimo atvejį JAV. Slaugė, kuri prižiūrėjo prieš tai minėtą ligonį, pajuto pirmuosius ligos simptomus ir buvo izoliuota. Atlikus laboratorinius tyrimus, jai patvirtinta Ebola hemoraginė karštligė.
Sukviesti Lietuvos ekstremalių situacijų centro specialistai
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rizikos vertinimo duomenimis, iki pirmadienio Europos Sąjungoje infekcijos plitimo rizika buvo maža. Tačiau antradienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija prevencijos priemonėms aptarti sušaukė Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą.
Po posėdžio, kuris vyko Vilniaus Infekcinių ligų ligoninėje, surengtas brifingas, kuriame į klausimus atsakė SAM viceministras Erikas Mačiūnas ir kiti pasitarimo dalyviai.
Nusineša daugiau gyvybių, nei karai
Ebolos hemoraginė karštinė įrašyta tarp ligų, nusinešusių daugiausia gyvybių. Pirmoje ligų, padariusių didžiausią žalą žmonijai, visų pirma minimas Maras. Juodąja mirtimi vadinta Maro pandemija apie 1300 metus Europos populiaciją sumažino per puse. Marą paprastai sukeldavo infekuotos blusos įkandimas. Dabar nuo šios ligos saugo skiepai. Užsikrėtę žmonės gydomi ir išgydomi.
Antroje visų laikų pavojingiausių ligų vietoje – poliomielitas. Ši užkrečiama liga paveikia nervų sistemą ir stuburo smegenis. 1952 metais poliomielito proveržis JAV paliko paralyžiuotus 20 tūkst. vaikų, 3 tūkst. mirė. Panašiu metu išrasti skiepai, tad dabar dauguma vaikų nuo poliomielito apsaugoti.
Trečioje baisiausių ligų vietoje – tuberkuliozė, dar vadinama džiova. Visai neseniai, 20 a. nuo šios mirtinos plaučių ligos mirė apie 100 mln. žmonių.
O štai Geltonoji karštinė dar nepažabota. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, nuo jos pasaulyje kasmet miršta apie 30 tūkst. nepasiskiepijusių žmonių.
Medikų kova su Ebolos virusu gyvai: pratybos Kauno klinikose
Prieš 100 metų pasaulį nusiaubė Ispaniškasis gripas
Penktoje didžiausią žalą žmonijai padariusių ligų vietoje – ispaniškas gripas, kurio pandemija kilo 1918 metų kovą ir iki 1920 metų birželio išplito po visą pasaulį. Manoma, ispaniškas gripas nusinešė nuo 20 mln. iki 100 mln. gyvybių.
Didžiausią žalą žmonijai padariusių ligų dešimtuko gale – cholera, maliarija, Ebolos hemoraginė karštligė ir dėmėtoji šiltinė, kurios epidemija Europą drebin 16-19 amžiuje. Didžiausi jos protrūkiai fiksuoti per Anglijos pilietinį, Napoleono ir Trisdešimtmečio karus.
Ebola požymiai ir kaip neužsikrėsti
Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių ir beždžionių liga, kurią sukelia Ebolos virusas. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane.
Pasak užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistės Simonos Žukauskaitės-Šarapajevienės, tikslus infekcijos sukėlėjo rezervuaras nežinomas, tad yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui su užkrėstu krauju, sekretais, organais ar sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt.
Didžiausia rizika užsikrėsti yra kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Inkubacinis Ebola hemoraginės karštligės periodas yra 2 - 21 diena. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberiama, parausta akys, palaipsniui prsideda vidininis ir išorinis kraujavimai. Mirštamumas 50 - 90 proc.
Kaip teigia visuomenės sveikatos specialistė, profilaktinės priemonės visų pirma tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga, asmeninių apsaugos priemonių naudojmas: kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai, ir kt. Taip pat akcentuojama susirgusių asmenų izoliacija, aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusių asmenų laidojimas.
Protrūkiai ir tarp beždžionių
Ebola virusas priklauso Filoviridae virusų šeimai. Šiuo metu išskirti 5 skirtingi Ebola viruso serotipai, iš kurių 4 sukelia ligą žmonėms: Ebola-Zaire, Ebola-Sudan, Ebola-Côte d’Ivoire, ir Ebola-Bundibugyo. Penktasis serotipas, Ebola Reston, nesukelia ligos žmonėms. Jis buvo išskirtas 1989 m. Restone (Virdžinijoje, JAV) iš beždžionių, atgabentų iš Filipinų. Šis viruso serotipas sukėlė protrūkius tarp beždžionių Pensilvanijoje, Teksase, Italijoje. Keletas mokslininkų protrūkių metu užsikrėte šiuo virusu, tačiau nesusirgo.
Tikslus Ebola viruso paplitimas, šaltinis ir rezervuaras gamtoje bei endeminiai regionai yra iki šiol nežinomi. Žmonių susirgimai (protrūkiai) Ebola hemoragine karštlige iki šiol registruoti Demokratinėje Kongo Respublikoje, Sudane, Gabone, Ugandoje, Dramblio Kaulo Krante ir kitose šalyse.