„Hiponatremija, arba elektrolitų disbalansas, išsivysto tuomet, kai kraujas yra per daug praskiedžiamas, – sakė Čikagoje veikiančio „Loyola“ universiteto Medicinos centro sporto medicinos gydytojas dr. Jamesas Wingeris. – Per daug geriant, organizme mažėja natrio kiekis, dėl ko ląstelės padidėja.“
Nors hiponatremija gali išsivystyti bet kam, dažniausiai ji išsivysto ištvermės sportininkams. Anot dr. J. Wingerio, vienas tyrimas, kuriame dalyvavo ultramaratonininkai, parodė, kad daugiau nei pusei finišą pasiekusių sportininkų buvo hiponatremija. Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo Bostono maratono dalyviai, taip pat parodė, kad 13-ai procentų finišavusių bėgimų buvo išsivysčiusi hiponatremija.
Hiponatremija gali būti net mirtina, tačiau jos simptomus gali būti sunku pastebėti. „Simptomai gali būti labai neaiškūs ir ne tokie, kurių tikėtumeisi po ilgo bėgimo ar sudalyvavus kokiame kitame sporto renginyje, kaip nuovargis ar išsekimas“, – pabrėžė ekspertas. Tačiau, jo teigimu, tokiai būklei galima labai lengvai užkirsti kelią, jeigu netikėsime šiais dažnais mitai, susijusiais su vandens gėrimu.
Mitas 1. Jeigu esi ištroškęs, reiškia, kad tau jau dehidratacija.
Priešingai nei dažnai manoma, troškulys yra geras ženklas, sako dr. J. Wingeris. Iš tiesų minėta ekspertų grupė net sportininkams pataria gerti tik tada, kai jie pasijunta ištroškę.
Būtina suprasti, kad troškulys rodo, jog jūsų organizmas jau pats ėmėsi vandens taupymo priemonių. „Žmonės mano, kad jau yra per vėlu gerti, nes jau yra dehidratacija. Tačiau niekada niekam nėra per vėlu“, – sakė jis.
Iš tiesų rimtų problemų dėl dehidratacijos reikia dar pasistengti prisidaryti. Gerti reikia tuomet, kai norima gerti. Net ir maratonininkams gerti reikėtų tik pajutus troškulį, o ne sustoti kiekvienoje tarpinėje stotelėje ir atsigerti.
Mitas 2. Jūsų rezultatai prastės, jeigu negersite pakankamai vandens.
Baiminatės, kad neišgėrę vandens griūsite negyvas dėl išsekimo? Dr. J. Wingeris sako, kad organizmui natūralu sportinio aktyvumo metu būti šiek tiek dehidratuotam.
„Gaunama vis daugiau įrodymų, kad nedidelė dehidratacija neturi jokio poveikio sporto rezultatams skirtingose sporto šakose, – sako medikas. – Turime į dehidrataciją žiūrėti kaip į natūralią sporto dalį, kuriam nebūtinai reikia užkirsti kelią.“
Anot dr. J. Wingerio, kai kurie sportininkai gali netekti iki trijų procentų savo kūno masės dėl dehidratacijos ir tik po to gali būti jaučiamas poveikis rezultatams. Gerdami tik tada, kai jaučiatės ištroškę, padės nepakliūti jums į pavojingą zoną.
Mitas 3. Turite gerti tol, kol šlapimas taps skaidrus.
Šiuo atveju viskas yra labai aišku: tikrai nustokite spoksoti į savo šlapimą tualete. „Apskritai šlapimo spalva yra prastas šlapimo koncentracijos žymuo, – sako dr. J. Wingeris. – Jeigu mėginsite skiesti savo šlapimą, galite atsidurti situacijoje, kai organizme bus per daug skysčių.“
Mitas 4. Mėšlungis yra dehidratacijos požymis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad raumenų spazmai mažai ką turi bendro su dehidratacija. „Tai labiau susiję su raumenų nuovargiu. Kuo raumenys yra labiau pavargę, tuo didesnė tikimybė, kad jie spazmuos, – aiškina dr. J. Wingeris. – Raumenų nuovargis dažnai būna, kai organizmas yra perkaitęs ir dehidratuotas. Tas dalinis sutapimas dažnai ir sukelia tą painiavą.“
„Mūsų patarimas yra vandens gerti tuomet, kai jaučiatės ištroškę. Tai yra geriausias planas. Ir nebegerkite, kai jau nebejaučiate troškulio, – pataria dr. J. Wingeris. – Skamba gana kvailai, tačiau tame paprastume ir yra visa esmė.“