Šie duomenys prisideda prie vis gausesnių įrodymų, kad patikimesniu mirtingumo nuo bet kokių priežasčių rodikliu reikėtų laikyti ne kūno masės indeksą (KMI), bet bendrą kūno audinių sandarą, rašo sciencedaily.com.
Ši studija, paskelbta žurnale „American Journal of Medicine“, vainikavo ankstesnius UCLA tyrimus, kuriems vadovavo Davido Geffeno medicinos mokyklos Endokrinologijos skyriaus profesorė, daktarė Preethi Srikanthan, nustačiusi, kad raumenų masės auginimas yra svarbus faktorius mažinant metabolinę grėsmę.
„Kadangi nėra auksinės taisyklės, kaip matuoti kūno sandarą, kelios studijos sprendė šį klausimą naudodamos skirtingas matavimo technikas ir gavo skirtingus rezultatus, - sakė P. Srikanthan. – Labai daug studijų, tyrusių nutukimo įtaką mirtingumui, daugiausia dėmesio skyrė KMI. Mūsų tyrimas rodo, kad suaugusius žmones dėl sveikatos prevencijos konsultuojantys medikai daugiau dėmesio turėtų skirti kūno audinių sandaros gerinimui, o ne vien tik KMI“.
Mokslininkai rėmėsi duomenimis, kurie 1988 – 1994 metais buvo surinkti per III Nacionalinį sveikatos ir mitybos analizės tyrimą (NHANES III). Jie susitelkė ties 3 659 asmenų grupe, kuriai priklausė tyrimo metu 55 metų ar daugiau sulaukę vyrai bei 65 metų ar daugiau sulaukusios moterys. Tuomet, remdamiesi tolesniu tyrimu, atliktu 2004 metais, autoriai nustatė, kiek iš jų mirė sava mirtimi.
Tyrimo dalyvių kūno audinių sandara buvo matuojama pasitelkus bioelektrinę varžą, kai per kūną leidžiama elektros srovė. Raumenys elektros srovę praleidžia lengviau negu riebalai, nes raumenyse yra daugiau vandens. Pagal tai mokslininkai nustatė raumenų masės indeksą – raumenų masės ir ūgio santykį. Tuomet jie analizavo, kaip raumenų masės indeksas susijęs su mirties rizika. Jie pastebėjo, kad ketvirtajame raumenų masės indekso ketvirtyje mirtingumas nuo bet kokių priežasčių buvo mažesnis negu pirmajame ketvirtyje.
„Kitaip tariant, juo didesnė jūsų raumenų masė, tuo mažesnė mirties rizika, - sakė vienas iš tyrimo autorių, daktaras Arunas Karlamangla. – Taigi užuot rūpinęsi savo svoriu ar kūno masės indeksu, verčiau mėgintume padidinti ir išsaugoti raumenų masę“.
Tačiau šis tyrimas turi kai kurių trūkumų. Pavyzdžiui, neįmanoma tiksliai nustatyti priežasties ir pasekmės ryšio tarp raumenų masės ir ilgesnio gyvenimo naudojant tokį bendrą tyrimą kaip NHANES III. Tačiau mes galime sakyti, kad raumenų masė atrodo esanti svarbus mirties rizikos rodiklis“, - pažymėjo P. Srikanthan. Be to, bioelektrinė varža nėra pažangiausia matavimo technologija, nors NHANES III matavimai buvo atliekami labai kruopščiai. Praktiškai tai buvo geriausia įmanoma situacija tokio masto tyrime, pabrėžė ji.
„Nepaisant šių minusų, ši studija nustato nepriklausomą mirtingumo rizikos rodiklį – raumenų masę, kuri vyresnio amžiaus žmonėms buvo matuojama pagal bioelektrinę varžą, pasitelkus didelio, nacionalinio masto reprezentatyvaus tyrimo duomenis“, - rašė P. Srikanthan ir A. Karlamangla, pridurdami, kad vyresnio amžiaus žmonių KMI sąsajos su mirtingumu pasirodė esančios neišsamios.
„Darome išvadą, kad raumenų masės ir ūgio santykis turi tapti medikų priemone, rūpinantis vyresnio amžiaus pacientų sveikata. Tolimesniais tyrimais reikėtų nustatyti fizinių pratimų tipą ir trukmę, kurie padėtų pagerinti raumenų masę ir potencialiai prailgintų (sveikų) vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą“, - teigė autoriai.