Dauguma mūsų turbūt patyrė akimirkas, kai kurios nors kūno dalys ima drebėti ir trūkčioti. Tai gali ištikti tuomet, kai esame pavargę, pikti ar išgėrėme pernelyg daug kavos ar alkoholio. Vis dėlto, kartais tai lemia ir medicininės priežastys, rašo dailymail.co.uk.
Virpančios plaštakos
Laikykite popieriaus lapą ant ištiesto delno – nežymus popieriaus virpėjimas yra dažnai pasitaikančio, tačiau nežalingo fiziologinio virpulio požymis, tvirtina daktaras Rajus Kapooras, dirbantis neurologu Nacionalinėje neurologijos ir neurochirurgijos ligoninėje Londone.
Mums visiems tai būdinga, tačiau dėl įtampos ar miego trūkumo išsiskyrus papildomam adrenalinui šis virpulys gali sustiprėti. Paprastai rankų virpėjimas yra paveldimas.
Plaštakų virpėjimas taip pat gali pasireikšti naudojantiems astmos inhaliatorius, nors medikai to paaiškinti negali. Voltono centro Liverpulyje neurologas Nickas Silveris mano, kad šiuo atveju virpulį gali skatinti vaistai.
To išgydyti neįmanoma, tačiau toks virpulys nėra kenksmingas ir nesignalizuoja jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų. Daliai žmonių galėtų padėti kofeino kiekio sumažinimas, mat ši medžiaga veikia kaip stimuliatorius.
Kai kuriais atvejais visgi vartojami vaistai, tokie kaip beta blokatoriai. Labai retais atvejais neurochirurgai pašalina tarpinių smegenų gumburą, atsakingą už virpulio sukėlimą.
Drebančios rankos
Kitaip nei virpančių delnų atveju, kai nevalingi judesiai matomi ištiesus delną, rankų drebulys pastebimas nešant puoduką ant lėkštutės ar laikant laikraštį. Vis dėlto, kai visa ranka ilsisi, drebėjimas išnyksta.
Savaiminio tremoro pavadinimu žinomas drebulys pasireiškia žmonėms virš 40 metų ir trunka visą likusį gyvenimą. Paprastai jį sukelia klaidinga informacija, gaunama iš tos smegenų zonos, kuri kontroliuoja viso kūno ar tam tikrų jo sričių, pavyzdžiui, rankų, raumenis.
Daktaras Simonas Shieldsas, dirbantis neurologu Norfolko ir Norvičo universitetinėse ligoninėse, tvirtina, jog savaiminį tremorą numalšinti gali vos viena taurė alkoholio, nes svaigalai nervų sistemą veikia raminamai, taigi, tuo pačiu numalšinami minėti nervų signalai.
Tai neišgydoma, tačiau jeigu žmogui savaiminis tremoras kelia nerimą, jo simptomus galima valdyti pasitelkus beta blokatorius. Drebulį sustiprina streso hormonas adrenalinas, o beta blokatoriai sustabdo adrenalino poveikį.
Kojų trūkčiojimas
Spazminiai kojų traukuliai – dažniausiai ištinkantys ilsintis ar miegant – gali būti periodiniu galūnių judėjimu vadinamo sutrikimo simptomas. Šis sutrikimas sukelia nemalonų pojūtį kojose, dėl ko atsiranda pasikartojantys judesiai.
Periodinio galūnių judėjimo sutrikimo sukelti trūkčiojimai yra ritmingi ir trunkantys maždaug 20-40 sekundžių kas kelias minutes ar kelias valandas. Tai gali tęstis visą naktį.
Dėl to žmonės atsikelia ar iš dalies pakartotinai nubunda to net nesuvokdami, užtat gali geriau prisiminti savo sapnus. Taip nutinka todėl, kad šis sutrikimas neleidžia normaliai ir giliai įmigti, o sapnuojame negilaus miego metu.
Daktaras N. Silveris tvirtina, kad net 60 procentų periodinio galūnių judėjimo sutrikimą turinčių pacientų padėtų visiškas kofeino atsisakymas bei skausmą malšinančių vaistų vengimas, nors pripažįsta nežinantis, kodėl taip yra.
Viena iš kojų trūkčiojimą lemiančių priežasčių – geležies stygius, mat tai veikia smegenų zonas, atsakingas už judesių kontrolę. Taigi, jeigu kojų trūkčiojimas kartojasi, paprašykite savo gydytojo skirti išsamų kraujo tyrimą.
Vienos veido pusės traukuliai
R. Kapooras įspėja, kad tai gali būti hamifacialinis (pusės veido) spazmas. Paprastai jį lemia spontaniškas veido nervų sudirgimas, kurį galimai sukelia nervą užspaudusi kraujagyslė.
Taip gali nutikti ir Bello paralyžiaus kamuojamiems žmonėms. Ši liga sukelia laikiną vienos veido pusės raumenų silpnumą ar paralyžių.
Simptomai sustiprėja labai nuvargus ar patyrus stresą, kai raumenys būna pavargę. Daktaras S. Shieldsas tikina, kad tai nekenksminga. Padėti gali dažnesnis poilsis ir stresinių situacijų vengimas.
Taip pat veiksmingos netradicinės terapijos, pavyzdžiui, meditacija ir hipnozės terapija. Laikinai nervus paralyžiuoti gali ir botokso injekcijos.
Labai retais atvejais neurochirurgai atlieka operacijas, kurių metu nuo veido nervo atitraukiama kraujagyslė.