Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro alergologė, klinikinė imunologė dr. Anželika Chomičienė.
„Deja, imunoterapija įkvepiamais alergenais Lietuvoje nėra kompensuojama, išskyrus vabzdžių imunoterapiją. [...] Kaina nėra labai maža, bet, sprendžiant iš gydymo efektyvumo ir ilgalaikio poveikio, tikrai apsimoka“, – pastebi medikė.
– Kas yra imunoterapija?
– Tai organizmo pripratinimas prie tam tikro alergeno, tolerancijos tam alergenui sukėlimas. Organizmas nustoja reaguoti į alergeną neteisingai, pradeda jį toleruoti ir nekyla alerginių ligos simptomų. Dažniausiai imunoterapiją taikome, siekdami gydyti pacientus, kurie jautrūs įkvepiamiems alergenams ir serga alergine sloga, alerginiu akių uždegimu, alergine astma.
Imunoterapija taip pat tinka gydant žmones, kurie jautrūs vabzdžių įgėlimams. Jautrumas – tai ne tik, kad patinsta įgėlimo vieta, bet ir rimtesnės reakcijos. Tai gali būti odos bėrimas, viso kūno odos bėrimas, tinimas, dusulys, net anafilaksinis šokas. Tokiais atvejais galime pasiūlyti imunoterapiją vabzdžių nuodais.
Kalbant apie imunoterapiją maisto alergenais, kol kas vyksta tik eksperimentiniai darbai plačiąja prasme, ši imunoterapija nėra taikoma.
– Koks yra imunoterapijos mechanizmas, jei žmogus alergiškas, pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms – jam baisi sloga, akių paraudimas, bėga ašaros, nosis, jis čiaudi?
– Praktikoje paprastai taikome du imunoterapijos būdus, kuriuos pacientas gali pasirinkti su gydytoju alergologu patarimu. Tai poodinė imunoterapija, kai alergenas suleidžiamas po oda, panašiai kaip skiepas. Arba poliežuvinė imunoterapija, kai pacientas pats geria lašiukus, tabletes po liežuviu. Tai alergeno skyrimas labai mažomis dozėmis ir laiko intervalais siekiant, kad tas alergenas, stimuliuodamas imuninę sistemą, pripratintų imuninę sistemą prie šio alergeno ir organizmas nustotų gaminti antikūnus, liautųsi vystytis atskiri alergijos simptomai.
Mechanizmai labai sudėtingi. Tačiau principas – pripratinimas ir tolerancijos išvystymas. Imunoterapiją žiedadulkių alergenais paprastai pradedame po to, kai praeina žydėjimo sezonas. Nedarome to paūmėjimo metu, sulaukiame, kol visi augalai (ir būtinai beržai) nužydės. Pradedame rudenį, kai pacientas jaučiasi gerai.
Taip pradedame ruoštis kitam sezonui. Darome tai ambulatoriškai – imunoterapiją skiriame poliklinikoje. Dienos stacionare taikome imunotarepiją vabzdžių nuodais, nes ji šiek tiek dažniau sukelia rimtesnes alergines reakcijas, po injekcijos pacientus reikia stebėti šiek tiek ilgiau.
– Jei bitininko šeimos narys turi didelę alerginę reakciją bičių įgėlimams, tai tarsi neišvengiama, nes aplinkui – daug bičių šeimų. Kas daroma?
– Pradedame nuo diagnostikos. Pacientas atvyksta pas gydytoją į polikliniką, pasikalbame. Jei nutariame, kad jam reikalinga specifinė imunotarepaija vabzdžių nuodais, atliekame tam tikrus tyrimus. Pradedame nuo kraujo tyrimų – nuo antikūnų prieš vabzdžių nuodų alergenus nustatymą.
Paaiškiname pacientui, kad galime taikyti tokį gydymo būdą. Jei pacientas sutinka, jei randame antikūnų prieš vabzdžių alergenus, paprastai pirmą kartą paguldome pacientą į stacionarą ir atliekame odos testus su vabzdžių nuodais.
Vertindami odos testus ir kraujo tyrimų rezultatus nutariam, su kokiu alergenu gydysime, ar tai bitė, ar vapsva. Nors dažnai tai aišku iš istorijos, turime patvirtinti tai tam tikru alergologiniu tyrimu. Tai skirtingi nuodai ir, nors jie turi panašumų, reikia kuo tiksliau parinkti nuodą.
Kai turime aiškią diagnozę ir pacientas pasiryžta gydytis, pradedame gydymą stacionare ir tęsiame jį dienos stacionare, kur pacientui gulėti nereikia. Jis tiesiog atvyksta vabzdžio nuodo injekcijos pagal tam tikrą schemą vis didesnėmis dozėmis. Tada pacientas gauna injekciją ir valandą yra stebimas – ar jam neatsiranda alerginės reakcijos.
Jei alerginės reakcijos neatsiranda, jis išleidžiamas namo ir atvyksta po tam tikro laiko. Iš pradžių tie tarpai yra trumpesni, maždaug kas savaitę. Vėliau – kas trejus arba penkerius metus.
– Kalbant apie įkvepiamuosius alergenus, paprastai, jei žmogus alergiškas beržui, jis alergiškas ir kitoks žiedadulkėms. Ar schema tokia pati – žmogus, kuriam siūlytina imunoterapija, pirmiausia ištiriamas?
– Pirmiausiai visuomet diagnostika. Turime kuo tiksliau nustatyti alergeną, kuris sukelia alerginės ligos simptomus. Tai darome odos dūrio testais. Šiais laikais galime nustatyti specifinius antikūnų prieš alergenų komponentus, kas labai padeda parenkant specifinę imunoterapiją alergenais.
Kadangi žmogus gali būti jautrus įvairiausioms žiedadulkėms (ir beržo, ir motiejuko, ir šunažolės), atlikę komponentinį tyrimą mes nustatome, kad pagrindinis alergenas visgi yra beržas. Tuomet tikslingai gydome beržo alergenu.
Tiek įkvepiamų, tiek vabzdžių alergenų imunoterapijos trukmė literatūroje nurodoma kaip 3–5 metai. Taikant imunoterapiją vabzdžių alergijos atveju, rekomenduojamas šiek tiek ilgesnis gydymas. Kalbant apie įkvėpiamuosius alergenus, dažnai užtenka trejų metų. Tačiau turiu nemažai pacientų, kurie imunoterapijos metu jaučiasi gerai, po jos nori tai tęsti šiek tiek ilgiau, kad gera savijauta išliktų. Įvairių tyrimų duomenimis, nutraukus imunoterapiją, apie 10–12 metų efektas išlieka geras.
– Koks imunoterapijos veiksmingumas?
– Imunoterapijos veiksmingumas, įvairių tyrimų duomenimis, tikrai geras. Jis viršija placebo efektą, kuris yra apie 30 proc. Imunoterapijos su įkvepiamais – žiedadulkių, dulkių erkučių, gyvūnų – alergenais veiksmingumas siekia 60–80 proc. Taigi didžioji dalis pacientų arba pasveiksta (pabaigus imunoterapiją, neturi jokių alergijos simptomų), arba jiems labai pagerėja ir reikia daug mažiau vaistų, kuriuos vartojo anksčiau.
Žinoma, yra atvejų, kai imunoterapija gali nepadėti. Apie imunoterapijos efektyvumą sprendžiame po metų, jei gydome buitiniais, nuolatiniais alergenais, pvz., dulkių erkutėmis, – jei tada nematome jokio efekto, imunoterapiją nutraukiame. Jei skiriame žiedadulkių alergenus, apie efektyvumą sprendžiame po dviejų žydėjimo sezonų.
Vabzdžių imunoterapija labai veiksminga – 90 proc.ir daugiau. Dažniausiai visiems pacientams ji tęsiama ilgiau.
– Kokia šio gydymo kaina?
– Deja, imunoterapija alergenais Lietuvoje nėra kompensuojama. Už alergenų preparatus pacientas moka pats, išskyrus vabzdžių imunoterapiją – ji yra nemokama. Kaina nėra labai maža, bet, sprendžiant iš gydymo efektyvumo ir ilgalaikio poveikio, tikrai apsimoka, nes pacientas suvartoja daug mažiau priešalerginių vaistų.