Kas dešimta reprodukcinio amžiaus moteris serga endometrioze, tačiau dažnai jų pirminiai gydytojai negali diagnozuoti šios ligos, o specialistams, pas kuriuos jos nusiunčiamos, dažnai trūksta informacijos.
Daugybė moterų iki galo neišgydomos arba gydomos neteisingai. Kartais endometriozė diagnozuojama tik po kelių metų, o per šį laiką moterys gali kentėti stiprius skausmus, būti nedarbingos, atsiriboti nuo socialinio gyvenimo ir neturėti lytinių santykių, rašo „The Guardian“.
Tačiau ši liga ne visada turi jai būdingus simptomus, ir mokslininkai spėja, kad ji gali būti pusės visų nepaaiškinamų nevaisingumo atvejų priežastis.
Endometriozė šimtmečiais buvo gaubiama paslapties skraistės, nes visuomenė nenoriai diskutuoja apie tai, kas ilgą laiką buvo vadinama tiesiog „moterų bėdomis“.
Šia liga susergama tuomet, kai į gimdos gleivinę panašūs audiniai suveši kitur – dažniausiai pilvo ertmėje, kiaušidėse, šlapimo pūslėje, ant rektovaginalinės pertvaros ir pan. Šie audiniai elgiasi kaip ir gimdoje: kas mėnesį kraujuoja ir gali sukelti stiprų, lėtinį skausmą. Kai kurios moterys pasakoja apie tokį aštrų skausmą, jog nuo jo nualpsta.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius DELFI sakė, kad liga nediagnozuojama dėl dviejų priežasčių.
Gydytojas išskiria pagrindinius ligos požymius:
- skausmingos mėnesinės;
- skausmas lytinių santykių metu;
- skausmas ovuliacijos metu;
- lėtiniai dubens skausmai;
- gausios ir nereguliarios mėnesinės;
- skausmingas šlapinimasis ir (arba) tuštinimasis;
- nevaisingumas (endometriozė nustatoma 25-35% nevaisingų moterų);
- lėtinis nuovargis, išsekimas.
Tačiau, specialisto teigimu, šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms, todėl nuo pirmųjų požymių pasireiškimo iki ligos diagnozės patvirtinimo gali praeiti ne vieneri metai. Be to, neretai moterys delsia kreiptis į medikus, nes laikosi klaidingos nuostatos, esą skausmas yra neatsiejama mėnesinių dalis, ypač jei sunkios mėnesinės vargina ir kitas giminės moteris.
Nustatant ligą, vertinami moters nusiskundimai, atliekamas ginekologinis tyrimas, ultragarso
tyrimas. Pagrindinis endometriozės nustatymo metodas yra laparoskopija, kurios metu
apžiūrimi vidaus organai, įvertinamas ligos išplitimas, pašalinami ir ištiriami endometriozės
židiniai. Idealiu atveju ligos diagnostika ir gydymas atliekamas tos pačios invazijos metu.
Baimintis nereikėtų - atliekant šią minimaliai invazinę operaciją, pilvo sienoje daromas mažytis pjūvis, kurio pakanka atlikti diagnostines bei gydomąsias procedūras.
Skausmas ir kitos endometriozės pasekmės gydomos:
- nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo;
- progestinais, pavyzdžiui, dienogesto tabletėmis;
- hormonine gimdos spirale;
- sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis;
- hormoniniais vaistais, mažinančiais estrogenų kiekį organizme.
Didelė socialinė kaina
„The Guardian“ rašoma, kad tyrimų ir finansavimo stoka ligai, kuria serga tiek daug moterų, yra „didelis skandalas“, pareiškė Lone Hummelshoj, vadovaujanti Pasauliniam endometriozės tyrimų fondui ir Pasaulio endometriozės draugijai.
„Endometriozė moteris ištinka per patį jų gyvenimo žydėjimą. Tai nėra nuo gyvenimo būdo priklausanti liga. Tai ne liga, kuria susergama senatvėje. Ji užpuola paaugles, jaunas moteris, kai jos turi būti aktyvios socialiniame gyvenime, dirbti, gimdyti vaikus ir turėti lytinių santykių – 50 proc. tokių moterų vengia sekso, nes jis būna pernelyg skausmingas“, - sakė ji.
Dėl žlugusių santuokų ir depresijos už šią ligą tenka sumokėti didžiulę socialinę kainą. Dėl endometrioze sergančių moterų nedarbingumo ši liga taip pat tampa milžiniška ekonomine našta.
Jungtinėse Valstijose, kur endometrioze serga 7,6 mln. moterų, ši liga kasmet atsieina 70,9 mlrd. eurų, o Didžiojoje Britanijoje, kur serga 1,6 mln. moterų, 2012 metais ši liga ekonomikai kainavo 14,4 mlrd. eurų.
Tokie skaičiai prilygsta diabetui, tačiau apie šią ligą žinoma kur kas mažiau, o pacientės sulaukia kur kas mažiau pagalbos.
Pernelyg daug moterų sulaukia gydytojų abejingumo arba išgirsta, kad joms reikia susidraugauti su šiuo skausmu, ar net tai, kad jos jį išsigalvoja. „The Guardian“, paprašęs atsiliepti endometrioze sergančias moteris, vos per vieną dieną sulaukė 600 atsakymų. Jų pasakojimuose nuolat kartojosi panaši frazė: „Gydytojai manė, kad viską išsigalvojau“.
33 metų Niki Dally iš Velso endometrioze sirgo nuo 11 metų. Ji teigė, kad net jos motina manė, kad ji viską išsigalvoja. „Mano mama manė, kad esu hipochondrikė“, - sakė ji.
„Vienas gydytojas pareiškė: „Tai viskas tavo galvoje, mergaite. Turi su tuo susitvarkyti“, - pasakojo N. Dally. Jai buvo skirta vaistų nuo pykinimo ir pasakyta, kad tai gali būti dirglaus žarnyno sindromas, cistos, šlapimtakių infekcija, valgymo sutrikimai ir depresija.
„Kai man buvo 14 metų, gydytojai netgi įtarė apendicitą ir nusiuntė į ligoninę. Kad paaiškėtų tiksli diagnozė, prireikė net 10 metų“, - pasakojo moteris, pridūrusi, kad iki šiol turi vartoti stiprius vaistus nuo skausmo.
Jungtinėse Valstijose Heather C. Guidone dirba Endometriozės centre Džordžijos valstijos Atlantos mieste ir teigia, kad jai pačiai dėl ūmios endometriozės buvo atliktos net 22 operacijos. Ji pažymi, kad moterims vis dar kalama į galvą, kad per menstruacijas turi skaudėti, ir kad skausmas yra nuolatinis moters gyvenimo palydovas. „Visos šios klišės gaubia menstruacijas nuo senų laikų. Jei moteris gydytojui skundžiasi nepakeliamu skausmu ir šiais simptomais, jis parodo pirštu į jos galvą ir išrašo tablečių. Tuomet moteris patenka į užburtą ratą ir galiausiai niekam nieko nebesako“, - teigė ji.
„Kol paaiškėja teisinga diagnozė, moterys išgirsta kiekvieną įmanomą klaidingą diagnozę. Tokie traumuojantys pareiškimai, kad skausmą pilvo srityje kelia lytiniu keliu plintanti infekcija – visa tai skamba keistai“, - sakė H. C. Guidone.
Endometriozė gali būti nepastebima arba tokia ūmi, kad ji užvaldo visą moters gyvenimą. Endometrioze yra sirgusi buvusi „Spice Girls“ narė Emma Bunton, Dolly Parton ir Anna Friel, taip pat Bukerio premiją laimėjusi rašytoja Hilary Mantel bei aktorės Susan Sarandon ir Whoopi Goldberg. Manoma, kad nuo šios ligos kentėjo ir Marilyn Monroe, kuri galiausiai priprato prie vaistų nuo skausmo, nulėmusių jos mirtį.