R. Lingienė savo nuomonę apie beždžionių raupus išdėstė feisbuke.
„Kodėl aš neskubėčiau raminti dėl beždžionių raupų? Nors ilgą laiką mokslininkai gana retai fiksavo beždžionių raupus už 11 Afrikos šalių ribų, kuriose buvo pranešta apie pirmuosius šios ligos atvejus, naujausi duomenys rodo ką kitą. Šios ligos protrūkis įsiveržė jau ir į keliolika Europos šalių, taip pat JAV, Australiją, Kanadą ir Izraelį.
Tad tik laiko klausimas, kada ir mes turėsime pirmą atvejį, nes ratas aplink mus mažėja“, – rašė R. Lingienė.
Paskutinis didžiausias beždžionių raupų protrūkis Vakarų pusrutulyje buvo registruotas 2003 m., Amerikoje prerijų šunims užkrėtus 47 žmones.
Tuo metu šią gegužę jau pranešta apie mažiausiai 160 patvirtintų beždžionių raupų atvejų ne Afrikos šalyse. Beveik visi jie buvo užregistruoti Europoje: 56 Jungtinėje Karalystėje, 41 Ispanijoje, 37 Portugalijoje ir po vieną ar kelis atvejus Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Šveicarijoje.
„Kas dieną į šias šalis pakyla tikrai ne po vieną orlaivį iš Lietuvos, taip pat ir, žinoma, grįžta iš ten.
Mokslininkai skaičiuoja, kad vien šį mėnesį apie beždžionių raupus už Afrikos ribų pranešta keturis kartus daugiau nei per pastaruosius 50 metų“, – rašė R. Lingienė.
Daugelis žmonių, kurie dabartinio protrūkio metu susirgo beždžionių raupais, nekeliavo į Afriką ir neatseka kontakto su galimai užsikrėtusiu asmeniu.
„Laimei, mirčių Europoje nuo šios ligos kol kas neregistruota, tačiau ir tokio plitimo nebūta ilgus metus. Kol kas ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ramina, jog grėsmių nėra, bet per daug rami aš nebūčiau. Turime dar vieną ligą, tad geriausia, ką galime padaryti dabar – kuo geriau ją pažinti. Beje, beždžionių raupai Lietuvoje priskirti prie ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų“, – rašė R. Lingienė.
Specialistė išdėstė kelis pačius svarbiausius dalykus, kuriuos turėtume žinoti.
Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus gyvūnui. nešiotojais ir platintojais gali būti įvairūs gyvūnai – Gambijos žiurkės, voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės, primatai, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos / gleivinių pažeidimus.
Žmogus nuo žmogaus užsikrėsti gali tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pvz., patalynę, rūbus.
Be to žmogus žmogui virusą perduoti gali ir per kvėpavimo takų lašelius, tačiau, kaip rodo iki šiol mokslo turimi duomenys, plitimas nėra toks spartus ir tam, kad virusas būtų perduotas, kelių sekundžių pokalbio „akis į akį“ neužtenka, t. y. sąlytis turėtų būti ilgas.
Laikas, per kurį pasireiškia ligos simptomai, dažniausiai yra nuo 6 iki 13 dienų, tačiau gali svyruoti ir nuo 5 iki 21 dienos.
Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per 1–3 dienas nuo ligos simptomų pradžios išsivysto bėrimas, kuris pirmiausia neretai pastebimas veido srityje. Labiausiai pažeidžiamos vietos – veidas, delnai, pėdos. Bėrimas gali būti ir gausus, ir ne. Pažeistas vietas gali itin stipriai niežtėti.
Gydymas simptominis. Liga dažniausiai tęsiasi 2–4 savaites. Patariama saugoti bėrimų vietas, nesikasyti, leisti joms išdžiūti. Visais atvejais konsultuotis su gydančiu gydytoju.
„Patarimai kol kas negausūs. Venkite kontaktų su žmonių kūno skysčiais, oda, ypač, jei ant jos matomi net menkiausi pažeidimai ar bėrimas. Nesinaudokite kitų naudota patalyne, rankšluosčiais. Naudokite apsaugos priemones, ypač keliaudami. Daugumos ar net visų apsaugos priemonių, galiojusių dėl COVID-19 ligos plitimo, nebeliko daugelyje pasaulio šalių, tačiau atsarga, kaip sakoma, gėdos nedaro.
Taip pat neužmirškite rankų higienos – ji taip pat saugo nuo daugelio užkrečiamųjų ligų.
COVID-19 pandemija parodė, kad pasaulis yra labai susiaurėjęs. Nuo pirmojo atvejo vasarį, prieš kelis metus, gavome tūkstančius sergančiųjų po kelių mėnesių. Dabar, viskam nurimus (tikiuosi, ilgam), vėl turime galimybę drąsiai keliauti net ir toliausius kraštus, o dar ir atostogos ant nosies, tad labai prašau – būkime atsakingi“, – rašė R. Lingienė.