„Jos būtų taikomos bet kuriam kompensuojamam vaistui, nesvarbu, ar jis, originalus, ar generinis, kai valstybė juos kompensuoja 100 procentų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Anot jo, pagrindinis šio ir kitų ministerijos teikiamų siūlymų tikslas – mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų priemokas, didinti konkurenciją nepatentinių vaistų segmente.
„Tai yra reakcija į Konkurencijos tarybos atliktus tyrimus ir pateiktus siūlymus, nes pirmojo sprendimo metu girdėjome, kad ne visos priemonės įgyvendintos“, – teigė ministras.
Jis žadėjo, kad už sutaupytas lėšas bus svarstoma išplėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tvirtino, kad keičiantis kainynams „pacientai tapdavo kainų skaičiavimo tvarkos įkaitai“, nes vaistų gamintojai galėdavo nustatyti kokias nori kainas.
Pasak jos, lubos nustatytos išvedus vidutinę praėjusių metų visų kompensuojamųjų vaistų kainą ir siekia 20 proc. šio vidurkio.
Žadama, kad bus mažinamos ir vaistų kompensuojamosios kainos, t. y. keičiama tvarka, kaip nustatomos kainos monopolininko gaminamiems vaistams – bus imamos kiekvieno bendrinio pavadinimo vaisto kainos trijose šalyse ir išvedamas vidurkis. Pasak K.Garuolienės, taip pat siūloma, jog vaistų, kuriuos gamina du gamintojai, bazinė kaina būtų nustatoma pagal to vaisto, kuris faktiškai tiekiamas Lietuvos rinkai, kainą, t. y. bus atsisakoma metodikos, kai ji buvo nustatoma atsižvelgiant į kitas šalies. Tuo metu grupėse, kur to paties bendrinio pavadinimo vaistą gamina trys ir daugiau gamintojų, siūloma rengti „kainų konkursą“.
„Šis pokytis leidžia taupyti ženkliai PSDF lėšas – ne tik taupyti, bet sudaryti galimybę kompensuoti pacientams naujas veikliąsias medžiagas, kurios turi ateiti į Lietuvos rinką, nes jos kompensuojamos ir kitose šalyse“, – tikino K.Garuolienė.
A.Veryga teigė, kad gegužę pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką daugelio kompensuojamųjų vaistų kainos nuo liepos, patvirtinus kainyną, jau sumažėjo, o spalį įsigaliosiantis naujasis kainynas, anot jo, padės sutaupyti dar apie apie 2 mln. eurų.
Pasak ministro, nekompensuojamiems receptiniams vaistams Vyriausybė siūlo nuo 2018-ųjų sausio nustatyti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Be to, Seime svarstomas siūlymas dėl pakuočių ne lietuvių kalba. Tai esą taip pat leistų įsigyti medikamentus pigiau didmeniniu būdu.
„Susidaro situacija, kad neturint galimybės kompensuoti dar ir PVM yra didesnis, tad ta lengvata būtų teisinga“, – tvirtino A.Veryga.
SAM skaičiavimais, pateiktos priemonės leistų sumažinti pacientų priemokas apie 20 proc. ir sutaupyti apie 6 mln. eurų per metus.
Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius abejojo, ar ministerijos taikoma formulė nustatant priemokų lubas yra teisinga.
„Kodėl 3,93 eurai, ar tikrai teisingas kriterijus remiantis praeitų metų išlaidomis skaičiuoti, nes yra bendra infliacija, visi kiti produktai brangsta. Tad reiktų kažkokiais kitais kriterijais remiantis nustatyti tą maksimalią priemoką“, - žurnalistams teigė vaistų gamintojų atstovas.
Anot jo, nuo šių metų liepos pateikus naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną, sumažėjo gamintojų konkurencija dalyje vaistų grupių, tad padidėjo ir vaistų kainos, be to, esą nepasiekta planuotų rezultatų sutaupyti apie 20 mln. eurų pacientų priemokų ir valstybės kompensacijų.
„Prieš išeinant kainynui buvo žadama, kad bus sutaupoma 20 mln. eurų per metus. Pagal turimus duomenis, ką ministerija jau yra paskelbusi, per mėnesį sutaupyta 500 tūkst., tai apie 6 mln. eurų per metus. Akivaizdu, kad tiek priemokų nesutaupoma“, - sakė jis.