Užtektų išsitirti kraują
Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų gydytojas radiologas Darius Palionis teigė, kad kai kurie žmonės nusprendžia, jog jiems būtinai reikia išsitirti brangiausiu būdu – kompiuteriniu ar magnetinio rezonanso tomografu. Anot D.Palionio, dažnai negalavimams nustatyti užtektų atlikti echoskopiją ar net paprasčiausią kraujo tyrimą.
„Įsivaizduokime situaciją. Žmogus skundžiasi, kad jaučiasi kaip nesavas, jam skauda raumenis. Jo kūną ištiriame brangiai kainuojančiu aparatu ir nieko nerandame. Pasirodo, reikėjo ištirti kraują ir išsiaiškinti, ar netrūksta magnio, ar yra geras natrio, kalcio ir chloro santykis. Veltui švaistomi valstybės ir paties žmogaus pinigai“, – įsitikinęs jis.
Tyrimas kompiuteriniu tomografu gali kainuoti apie 200 Lt, magnetinio rezonanso – nuo 350 Lt ir daugiau. Tiek tyrimai kainuoja be siuntimo. Kai kuriose gydymo įstaigose šie tyrimai kompensuojami visiškai, kai kur – iš dalies. Siuntimą gali išrašyti šeimos gydytojas (ne visose įstaigose), kitose – specialistas, pvz., neurologas. Šiais aparatais galima išsitirti įvairius organus.
Per dieną gydytojas radiologas magnetinio rezonanso aparatu gali ištirti 4–20 žmonių. Šis tyrimas gali užtrukti nuo 15–20 minučių iki pusantros valandos. Paskui gydytojas radiologas turi peržiūrėti nuo 2 iki 3 tūkstančių vaizdų, juos įvertinti. Išvadoms parašyti prireikia pusvalandžio ar dienos.
Painioja du skirtingus aparatus
Kuo kompiuterinis tomografas skiriasi nuo magnetinio rezonanso aparato? Pasak D.Palionio, žmonės nežino, kuo skiriasi kompiuterinis tomografas nuo magnetinio rezonanso. Ir tam yra priežasčių, mat vizualiai šie aparatai yra panašūs – primena vamzdį, į kurį žmogus turi atsigulti.
Vis dėlto jų veikimo principas visiškai kitoks. Kompiuterinis tomografas žmogaus kūną veikia rentgeno spinduliais. Magnetinio rezonanso aparato esmė – stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos. Koks stiprus tas laukas, iliustruoja D.Palionio pavyzdys. „Jei užeisite į kambarį, kuriame stovi magnetinio rezonanso aparatas, su fotoaparatu, mobiliuoju telefonu ar kreditine kortele, visus juos galėsite išmesti, nes nebeveiks“, – tikino D.Palionis. Pasak jo, kol kas nežinoma, koks yra neigiamas magnetinio rezonanso poveikis žmogui, išskyrus tai, kad po gana ilgo tyrimo žmogaus kūno temperatūra gali pakilti 1 laipsniu. „Todėl 38–39 laipsnių temperatūrą turinčiam pacientui tyrimo neatliksime – temperatūra pakils iki 40–41 laipsnio“, – sakė gydytojas.
Kompiuterinės tomografijos tyrimas yra pavojingas sveikatai tuo, kad žmogus yra švitinamas jonizuojančiąja spinduliuote. Pasak D.Palionio, po 25 tokių galvos tyrimų gali atsirasti navikų, todėl šis tyrimas skiriamas gerai apsvarsčius, ar jo nauda nusvers žalą.
Ligą diagnozuoja kompiuteris?
Gydytojas radiologas D.Palionis susiduria su populiariu mitu. Kai kuriems atrodo, kad tiksliausią diagnozę gali nustatyti gydytojas radiologas ar net pats aparatas. „Jei galėtume vien iš tomografu gautų vaizdų pasakyti, kuo sergate, nebereikėtų atlikti nei kraujo, nei šlapimo tyrimų“, – pasakojo D.Palionis. Tad, kad ir kokie pažangūs būtų tyrimo aparatai, diagnozę visada nustato gydantis gydytojas. Todėl žmonės pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, pasitarti su juo, kad nukreiptų pas reikiamą specialistą, kuris ir pasakytų, kokių tyrimų reikia.
D.Palionis ragina tomografinių tyrimų nesureikšminti. „Nereikia manyti, kad šie tyrimai padės atsakyti į visus klausimus. Iš tiesų galutinį atsakymą pateikia gydantis gydytojas“, – teigė jis.
Kam negalima tirtis magnetinio rezonanso aparatu
• Kompiuterinis tomografas yra magnetinio rezonanso alternatyva tiems, kurie negali ilgai lygiai, ramiai gulėti, pvz., kenčiantieji stuburo skausmus. Magnetinio rezonanso tyrimas gali užtrukti nuo 15–20 minučių iki pusantros valandos tiriant kepenis, pilvą, širdį. Kompiuteriniu tomografu žmogaus kūnas skenuojamas ne ilgiau kaip 1–2 minutes;
• Į magnetinio rezonanso aparatą nepatartina lįsti ir tiems, kuriuos kamuoja uždarų erdvių baimė. Jei bijote važiuoti liftu ir nejaukiai jaučiatės tamsiame kambaryje, yra tikimybė, kad gulint šiame aparate jus ištiks panikos priepuolis. Išeitis – kompiuterinis tomografas arba pacientą reikėtų tirti jį užmigdžius.
• Kompiuterinis tomografas tinka, kai reikia ištirti greitai ir didelę dalį kūno, pvz., po traumos įvertinti daugybinius sužalojimus krūtinės ląstoje, pilve, plaučiuose, kauluose. Magnetinis tomografas geriau mato minkštuosius audinius, t. y. jis yra pranašesnis tiriant smegenų audinį, sąnarių ligas ir pan.
• Magnetiniu rezonansu negalima tirti žmonių, kurie turi širdies stimuliatorius, insulino pompas, su magnetiniu lauku nesuderinamų metalinių implantų, protezų ir kt.
• Išsitirti abiem tomografais gali ne visi. Ieškoti alternatyvos reikėtų nutukusiems žmonėms, nes jie paprasčiausiai netilptų į aparatą (angos skesmuo – apie 60 cm). Ta alternatyva – atviro tipo tomografai, bet jais negalima atlikti sudėtingų tyrimų.
• Kompiuteriniu tomografu negalima tirti nėščiųjų ir tų, kurie jautrūs jodui.
• Prieš magnetinio rezonanso tyrimus moterims negalima dažytis, nes kai kuriuose dažuose gali būti blizgučių – būtų nudegimų. Atsargumo turi laikytis ir tatuiruoti pacientai. Nesaugios tatuiruotės, į kurių dažus įmaišyta švino ir kitokių metalų.
