„Jei žmogus šypsosi labai baltais dantimis, paprastai kyla įtarimas, kad arba jie balinti (o tai nėra labai gerai), arba iš viso dengti porcelianu“, – pabrėžia medicinos mokslų daktarė.
Odontologės teigimu, balta dantų spalva rodo, kad dantys pakankamai švarūs. Tačiau, pastebi ji, būna ir labai negražių, dėmėtų, rudų, bet visiškai sveikų dantų.
– Dantų priežiūra neįsivaizduojama be dantų pastos ir šepetėlio. O kokios yra papildomos priemonės ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį jas renkantis?
– Tai galėtų būti tarpdančių siūlas. Jei tarpdančiai nepažeisti, dantys pakankamai tiesūs, galima naudoti tarpdančių šepetėlius. Bet tai – individuali priemonė, kurią turėtų parinkti ir išmokyti naudotis odontologas. Tiesą sakant, su siūlu, jei labai agresyviai jį naudosime, irgi galima pažeisti ir dantenas, ir dantis. Todėl reikėtų paprašyti higienisto ar odontologo pagalbos, kaip taisyklingai naudotis tarpdančių siūlu.
Skalavimo skysčiai yra papildoma priemonė, sukurta, kad iš burnos būtų pašalinti mikroorganizmai. Bet tai neįmanoma, nes mikroorganizmai gyvena mūsų virškinamajame trakte, kurio pradžia yra burna. Taigi jų yra, bus ir buvo. Todėl manau, kad skalavimo skystį reikėtų rinktis pasitarus su gydytoju.
– Ar reikia valyti dantis naujagimiams?
– Kai vaikas dantų dar neturi, jų nereikia ir valyti. Bet ar valyti burną, ar ne, galima nuspręsti patiems pagal savo norą, tikėjimą, patyrimą ir t. t. Kai visiškai išdygsta pirmas dantukas (ne kol matyti tik mažas kraštelis), rekomenduočiau įsigyti kūdikių šepetėlį. Jis maunamas ant piršto, jo šereliai nėra tokie, kaip įprasto šepetėlio. Toks šepetukas šiek tiek pavalo ir pamasažuoja – vaikams tai patinka. O svarbiausia, kad tokiu šepetuku neužgausime burnelės, nes jis nespaudžia, nebraižo, neduria. Antra, vaikas, turintis aštrius priekinius dantukus, per tą guminį šepetėlį neįkanda įpirštą.
Ar tokiems mažučiams valyti dantų pasta, diskutuotina – galima ją naudoti, galima nenaudoti. Bet reikėtų rinktis tokią, ant kurios pakuotės nurodyta, kad ji skirta metukų neturintiems vaikams. Standartinę, ypač suaugusiųjų, dantų pasta netinka.
– Kodėl negalima spręsti, ar dantys sveiki, pagal jų spalvą?
– Visiems gražu balti dantys. Bet jei žmogus šypsosi labai baltais dantimis, paprastai kyla įtarimas, kad arba jie balinti (o tai nėra labai gerai), arba iš viso dengti porcelianu. Būna ir labai negražių, dėmėtų, rudų, bet absoliučiai nesugedusių dantų. Tiesiog balti dantys paprastai būna pakankamai švarūs. Galima siekti baltų dantų, bet tai neturėtų būti pervertinta.
– Ką ir kaip dažnai reikėtų valgyti, kad nepakenktume dantims?
– Visi maisto produktai (išskyrus riešutus, kurie neturi angliavandenių) sumažina burnos pH (padidina rūgštingumą). Dar angliavandenių neturi vanduo, mėsa. Visa kita (net ir sveikasis medus, vaisiai, vaisių sultys) sukelia didesnį burnos parūgštėjimą, o tai – dantų gedimo pradžia. Kadangi vis tiek valgome viską, valgyti reikia protingai, svarbiausia, ko gero, yra ne kiekis, o dažnis. Geriau valgyti rečiau – žinoma, ne kartą per dieną.
Kai vieno 16-mečio, kurio dantys buvo labai išgedę, paklausiau apie valgymą, išaiškėjo, kad kiekvieną pertrauką mokykloje jis valgo spurgas, traškučius ir t. t. Toks valgymas yra dantų gadinimas. Bet jei tuos pačius traškučius, tortą ar saldainius valgysime ne dažniau kaip kartą per dieną, iš karto po valgio, o paskui dantis išsivalysime, dantų nesugadins ir saldumynai.
– Kaip dažnai reikia lankytis pas odontologą?
– Būna, kad žmogus ir po trejų metų ateina visiškai sveika burna, o kai kuriems pas odontologą eiti reikia kas pusę metų, gal net kas tris mėnesius, nes dantys labai genda. Priežastys įvairios – paprastai dantų ėduonis išsivysto per keletą mėnesių, galbūt per pusmetį, kažkam – per metus.
Jei dantis sekasi valytis pačiam, dažnai atlikti burnos higienos nereikia. Jei nesiseka, burnos higiena turėtų būti atliekama kas pusę metų. Tai labai individualu, todėl reikia išsiaiškinti su savo odontologu.