Konservatoriai Andrius Vyšniauskas, Jurgita Sejonienė ir Linas Slušnys siūlė leisti vaistininkų padėjėjams dirbti vieniems vaistinėse, kurios yra miesteliuose, viensėdžiuose ar kaimuose.
„Mano pasiūlymo esmė atliepia paties įstatymo esmę. Visa diskusija apie farmakotechnikus ir jų galimybę atlikti tam tikras vaistininko funkcijas prasidėjo nuo to, kad turime problemą regionuose. Visgi, galutinė įstatymo redakcija išplečia tas galimybes, aišku kalbame apie žmones, kurie išsilavinimą baigę iki 2006 metų, bet išplečiame į visą Lietuvą. Tai reiškia, kad lygiai taip pat tas darbuotojas, dirbdamas ir Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ar kitose savivaldybėse taip pat gali, esant tam tikroms aplinkybėms, atlikti vaistininko funkcijas“, – pasiūlymą komiteto posėdyje pristatė A. Vyšniauskas.
„Mano galva, tai nėra teisingas dalykas, kadangi problema yra regionuose. Didžiuosiuose miestuose tos problemos nėra tiek daug ir vaistininkų didelio trūkumo, kiek man yra žinoma, nėra. Ir pastebima, ką išsakė ne kartą ir asociacijos, ir interesų grupės, kad kai kurie didieji vaistinių tinklai naudoja farmakotechnikus kaip tam tikrą pigesnę darbo jėgą, tokiu būdu bandydami mažinti vaistininkams mokamus atlyginimus (...) Manau, jeigu mes priimtume mano pasiūlymą, tai turėtumėme farmakotechnikų darbo galimybę mažesniuose miesteliuose, kaimuose ir kitose teritorijose“, – pridūrė politikas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas Antanas Matulas siūlė apsibrėžti gyvenvietės, kurioje vaistininko padėjėjas gali dirbti vienas ir prižiūrimas nuotoliu, dydį. Politiko teigimu, farmakotechnikai galėtų dirbti gyvenamosiose vietovėse, turinčiose mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų.
Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė taip pat siūlė apsibrėžti gyventojų skaičių. Anot jos, dėl didėjančio gyventojų skaičiaus kai kuriuose miesteliuose, A. Matulo siūlomą skaičių reikėtų didinti iki 50 tūkst. gyventojų.
„Pirmiausia, gyventojų skaičius yra kintantis dalykas. Ir šiandien turite Rietave 3209 (gyventojų – ELTA), galbūt turės po kiek metų 3600, ir ką, dėl to mes keisime įstatymą? Neteisinga prieiga. Pavyzdžiui, Kalvarijos miestelis – 4400 gyventojų. Tai mes turime apsispręsti principingai, ar mes regionus palaikome su šita nuostata, ar mes apskritai suteikiame, nepriklausomai nuo geografijos, bet farmakotechnikams, baigusiems iki 2006 metų kvalifikaciškai darbuotis, ar eliminuoti tik didžiuosius miestus“, – komiteto posėdyje teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Po svarstymų iš dalies pritarti visiems siūlymams ir ieškoti kompromiso dėl gyvenvietės gyventojų skaičiaus, vis dėlto nuspręsta balsuoti už kiekvieną pasiūlymą atskirai. Nei vienam iš jų nebuvo pritarta.
Ketvirtadienį Seimo posėdyje bus balsuojama dėl Farmacijos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma iki 2006 metų farmakotechnikos studijas baigusiems farmacijos specialistams leisti dirbti nuotoliniu būdu prižiūrimiems vaistininkų.
ELTA primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas kovo pabaigoje parlamentui pateikė siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu padedant vaistininkui.
Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip yra pažymėjęs politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl per mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.
Seimo narys Aurelijus Veryga priešinasi įstatymo pataisoms teigdamas, kad vaistinė nėra parduotuvė, kurioje gali dirbti tinkamo išsilavinimo neturintys specialistai. Anot jo, vaistininkai ir jų padėjėjai turi du skirtingus išsilavinimus, todėl farmakotechnikai negali atlikti tam tikrų vaistininkų funkcijų.
A. Veryga priduria, kad pritarus Farmacijos įstatymo pataisoms, kurios įtvirtina vaistininkų padėjėjų priežiūros nuotoliniu būdu tvarką, bus užtraukta „gėda Lietuvos sveikatos sistemai ir vaistininkystei“.