Apie nelaimę pirmi pranešę lrt.lt rašė, kad mirė jaunas vyras, gyvenęs Justiniškių g. esančiame daugiabutyje.
Užsikrėtė savo namuose
Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė sakė, kad gavus informaciją apie legioneliozės atvejį, buvo atliktas epidemiologinis tyrimas, paimti vandens mėginiai, apklausti artimieji ir bandyta rasti židinį.
„Nustatyta, kad daugiabutyje vandens cirkuliacijos sistemoje taršos nėra, ji buvo tik lokali, pačio buto vandens čiaupuose. Vėliau, dezinfekavus kranus ir nuleidus vandenį, tarša nebenustatyta. Taip pat turime atsakymus dėl sporto klubo ir kito miesto apgyvendinimo įstaigos, kurioje žmogus lankėsi – ten irgi nenustatyta tarša“, – sakė R. Lingienė.
Atlikus tyrimus, buvo susisiekta su kitų butų gyventojais, jiems pateiktos rekomendacijos, ko imtis. Buvo tirtos ir automobilių plovyklos, tačiau jose bakterijų taip pat nerasta.
Šiemet – jau 4 mirtys nuo legioneliozės
NVSC direktorius Vaidotas Gruodys sakė, kad šiais metais tai jau 4 mirtis nuo legioneliozės, pastebimas užsikrėtimų dažnėjimas. Visgi dažnėjantys užsikrėtimai siejami su gerėjančia ligos diagnostika.
Pasak V. Gruodžio, NVSC bendrauja su Energetikos ministerija dėl šilumos punktų priežiūros, taip pat su Vyriausybės kanceliarija sukurta svetainė apie legioneliozę. Visgi didžioji dalis prevencijos priemonių priklauso nuo žmonių.
Legioneliozės (legionierių ligos) atvejai Lietuvoje registruojami kasmet. 2013–2023 m. iš viso šalyje užregistruoti 188 legionierių ligos atvejai, iš jų 71 atvejis – 2023 m. Pernai didesnį nei įprasta legioneliozės atvejų skaičių nulėmė Kauno regione registruotas šios ligos protrūkis.
„Iš 18 šiemet patvirtintų atvejų, 10 jų nustatyta Vilniuje. Iš 4 mirčių – 3 yra Vilniuje. Bet nė vienu atveju nenustatyta sistemos tarša, todėl galime įtarti, kad žmonės nekreipia pakankamai dėmesio į kranų ir čiaupų priežiūrą. Buvo atvejų, kai nustatyta legioneliozė, bet name niekur nenustatyta tarša, vadinasi, žmogus užsikrėtė kitur. Tačiau dėl sveikatos būklės ne visada pavyksta tai sužinoti“, – kalbėjo R. Lingienė.
Mirštamumas nuo legionierių ligos siekia apie 5–15 proc.
Be Vilniaus, pavieniai legioneliozės atvejai šiemet taip pat nustatyti Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose. Visgi ligos atvejai dažniausiai nebūna susiję.
Būtina pasirūpinti profilaktika
„Visų pirma, labai svarbu, kad šaltas vanduo nebūtų karštesnis nei 20 laipsnių, karštas ne mažiau nei 50 laipsnių. Daugiabučiuose karšto vandens temperatūrą palaiko administratoriai, o individualiuose namuose žmonės patys turi užtikrinti, kad iš čiaupo bėgantis vanduo nebūtų šaltesnis nei 60 laipsnių“, – sakė V. Gruodys.
Taip pat svarbu valyti čiaupus ir dušo galvutes. Grįžus po atostogų, kai karštas vanduo buvo nenaudojamas savaitę ar ilgiau, prieš prausiantis reikia karštą vandenį nuleisti bent 5 minutes.
„Delfi“ primena, kad praėjusių metų birželį Kauno mieste ir rajone buvo užfiksuotas itin didelis legioneliozės protrūkis. Tą kartą dėl legioneliozės mirė 3 asmenys. Tuo pat metu mirė ir dar 4 asmenys, kuriems buvo nustatyta ši liga, tačiau tiesioginė mirties priežastis buvo kita.
Kas yra legioneliozė ir kokie jos simptomai?
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Ligos sukėlėjas – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.
Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.
Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.
Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.
Simptomai
Pontiako karštligė. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2–6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.
Legionelinė pneumonija (legionierių liga). Inkubacinis periodas 2–10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas). Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1–4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.
Profilaktika
Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.
Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
