Straipsnį apie paviešintus sąrašus rasite čia.
Kilo sąmyšis
Vilniaus Santaros klinikų direktorė medicinai ir slaugai Danguolė Jankauskienė DELFI pasakojo, kad paviešinus šiuos duomenis, medikų bendruomenėje kilo daug nesusipratimų.
D. Jankauskienė pateikė pavyzdį: į ligoninę atvyko 5 pacientai ir 4 iš jų mirė, nors visi jie buvo pristatyti tik antrą parą – jiems jau nieko nebuvo galima padaryti. Tokiu atveju ligoninė negali būti kaltinama, jog blogai gydė. Štai kodėl, pasak gydytojos, tokios statistikos negalima objektyviai vertinti.
D. Jankauskienė priminė, kad Seime vykusiame forume ekspertai analizavo, kokios problemos kamuoja Lietuvą sveikatos politikoje. Kadangi valstybė įstojo į Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD), atstovas pristatė pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvoje dėl lėtinių neinfekcinių ligų yra pakankamai aukštas mirtingumas. Remtasi buvo 2015 metų duomenimis. OECD atstovas rekomendavo pasitvarkyti infarktų ir insultų klasterių veiklą.
„Mūsų tie klasteriai kaip tik tada įsisiūbavo ir pradėjo veikti, dabar ta mūsų statistika yra žymiai pagerėjusi ir mes tą įvertinome, – sakė D. Jankauskienė.
– Higienos institutas pateikė duomenis, remdamasis OECD metodika, kuri reiškia, kiek valstybėje numiršta žmonių, besikreipiančių pirmą kartą pagal pirmą epizodą, nevertinant to, kad gali būti perkeltas į kitas ligonines.“
D. Jankauskienė pasakojo, kad į Santaros klinikas kiekvieną metų ketvirtį atvyksta atstovai iš rajonų ligoninių ir nagrinėjami miokardo infarkto atvejai, kai pacientas neišgyveno.
Higienos institutas, perduodamas duomenis SAM, atkreipė dėmesį, kad teikiamoje informacijoje yra pateikiamos gydymo įstaigos, kuriose pacientas buvo hospitalizuotas aktyviam gydymui ir kuriam buvo suteikta būtinoji pagalba.
„O pas mus daugiausiai tokių ir yra. Pas mus išeina, kad tik 282 atvejai per metus. O iš tiesų pas mus atveža 1500 atvejų. Užtat, kad visus kitus perkelia iš kitų ligoninių“, – komentavo D. Jankauskienė.
– Aš manau, kad mūsų statistika nuo 2015 metų tų klasterių veiklos visoje Lietuvoje kaip tik yra labai gera ir yra labai geros tendencijos. Žmogus kažkur turi numirti ir jam ta pagalba turi būti suteikta. Bet jei jis kreipėsi per vėlai, vis tiek jis turi gauti pagalbą.
Jei žmogus kreipėsi po 4-6 valandų ir yra prarastas tas „auksinis laikas“, kada gali tą trombą ištraukti arba ištirpdyti, viskas, jau yra pasekmės. Mums labai svarbus bendradarbiavimas su įstaigomis. Tik per atvejų nagrinėjimą galime pasiekti kokius nors rezultatus.“
Higienos instititas taip pat pabrėžė, kad nėra vertinama, jog tęsiant gydymą, pacientas galėjo būti perkeltas į kitą gydymo įstaigą. Nustatant mirties faktą ir mirties datą per 30 dienų nuo hospitalizacijos pradžios, buvo remtasi privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ teikiamais duomenimis, kuriuose yra nurodoma asmens mirties data.
Profesorius: daug kas priklauso nuo ligonio
Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesorius Pranas Šerpytis tai, kad apskritai kalbama apie miokardo infarktą, vertina palankiai, tačiau pabrėžia, kad kiekvieną statistikos skaičių reikėtų vertinti individualiai.
„Statistika nėra labai džiuginanti. Tik kiekvieną skaičių reikėtų žiūrėti įvairiai. Kur pateikta Santaros klinikų skaičius, tai mes gydome daugiau miokardo infarktų, mes esame ta vieta, kur daugiausiai gydoma miokardo infarkto atvejų Lietuvoje. Trys intervencinės kardiologijos centrai, kurie yra Lietuvoje jau daugelį metų gydo gana neblogai, rezultatai yra panašūs kaip ir išsivysčiusiose Europos šalyse", – Info TV sakė Šerpytis.
Lietuvoje yra penki intervencinės kardiologijos centrai, kuriuose žmones, ištiktus miokardo infarkto, priima visą parą tai – Vilniaus Santaros klinikos, Kauno klinikos, Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė.
Pasaulyje priimta, kad, jei mirštamumas nuo infarkto ligoninėje yra daugiau nei 10 proc., yra sudaroma komisija arba auditas, ateina ir žiūri – gal reikia kuo nors padėti.
Po paviešintos statistikos, didelis dėmesys buvo skirtas Kretingos ligoninei, nes ten, pagal „Sveidros“ duomenis, per 2017 metus iš 5 pacientų, ištiktų miokardo infarkto, visi ir numirė.
Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskiene DELFI sakė, pateikti skaičiai „nėra kalbantys apie kokybę“ ir nėra korektiški.
„Pasikėlėme, pasižiūrėjome kiekvieną istoriją ir tie atvejai yra tokie, kad pacientai (į Kretingos ligoninę – DELFI) atvyko kardiogeniniame šoke. Tokie pacientai yra netransportabilūs, juos reikia „išvesti iš šoko“ ir, jei pavyksta „išvesti iš šoko“, tada jie visada yra aptariami su Jūrininkų ligoninės tretinio lygmens specialistais pagal klasterį. Jei yra galimybė, pacientai visada išvežami, tačiau yra tokių atvejų, kai yra ir amžius, ir gretutinė sunki patologija daro įtaką, kad jau nieko nebegalėtų padaryti ir tretiniame lygmenyje, – sakė I. Volskienė.
– Viskas tikrai buvo atlikta pagal klasterį, pagal Sveikatos apsaugos reikalavimus. Yra pacientas ir klinikinėje mirtyje atvežtas, kur jau tikrai niekuo padėti negalime. O amžius – 75 iki 91 metų.“
„Kretingos ligoninė yra arti Klaipėdos Jūrininkų ligoninės, pagal ministro 2010 metų įsakymą, ne visi ligoniai turi būti vežami. Jei pacientas į ligoninę atvyko pavėluotai, kur mes intervencinės kardiologijos centre nieko nepadarysime, – Kretingos atvejį Info TV komentavo Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų prof. P. Šerpytis.
– Jis gali būti paliktas gydyti ten ir jei yra gretutinės ligos, tada įvertiname intervencijos naudą ir žalą, gal žala būtų buvusi didesnė. Mes dabar nežiūrime į amžių, nediskriminuojame, bet žiūrime į bendrą paciento būklę. Kartais paciento tiesiog negalima pervežti. Todėl į kiekvieną skaičių reikėtų žiūrėti individualiai.“
Profesorius tvirtina, kad net pačiose geriausiose klinikose 5 proc. mirštamumas nuo miokardo infarkto visgi yra – visų išgelbėti nepavyksta, net jei jie ir atvyko laiku.
„Ateina nauji gydymo metodai, vaistai, stentai, karkasai, kurie įdedami į kraujagyslę, bet vis tiek mirštamumas išlieka. Priklauso nuo ligonio specifikos, priklauso nuo to, kokioje vietoje įvyko infarktas, kokios paciento yra gretutinės ligos, kiekvieno išgelbėti tikrai negalėsime, – sakė P. Šerpytis.
– Visgi džiaugiuosi, kad ministras daro tam tikrus žingsnius, kurie yra reikalingi. Kad visoje Lietuvoje prieinamumas būtų geras.“
Profesorius pabrėžia, kad kartais daug kas priklauso ir nuo ligonio, nes pirmos valandos nuo infarkto pradžios yra labai svarbios.
„Jeigu ligonis laikų kreiptųsi ir greitosios laiku vežtų tuos pacientus, tą reikėtų labai sustyguoti. Vystant tą vežimą, turi būti geras greitųjų tinklas. Dabar tas tinklas atnaujinamas, bet reikia daugiau greitosios pagalbos automobilių, – sako prof. P. Šerpytis.
– Tarkime, Lazdijuose yra vienas greitosios pagalbos automobilis, bet jis aptarnauja visus – insultų, infarktų ištiktus žmones, vaikus ir daugelį kitų kvietimų, kurie kartais net nereikalingi. Tai gali būti, kad greitai negalės atvežti.“
Prof. P. Šerpytis DELFI pridūrė, kad taip pat turi būti stiprinamas ir personalas, jis turi būti pasiruošęs.
„Jei pažiūrėtume į Lenkiją, tai jų tas tinklas yra žymiai platesnis. Gal Vilniuje jau reikėtų antro centro, nes miestas yra didelis – trečdalis Lietuvos, infarktų mes gydome daugiausiai, – sakė profesorius.
– Vien Varšuvoje yra 11 centrų. Žinoma, Lietuvoje jų tiek nereikia. Pačioje Lenkijoje gyvena daugiau nei 40 milijonų, bet ten yra yra netoli 70 veikiančių centrų. <...> Tinklas Lietuvoje yra, centrai yra, tik reikia sudaryti prioritetus.“
„Skaičiai nuo lubų“
Paviešinus šiuos duomenis, kilo didelė medikų nepasitenkinimo banga, tačiau oficialiai ir išsamiai komentuoti pasiryžo nedaugelis.
„Tokie duomenys negali būti panaudoti ligoninių tinklo reorganizavimo motyvacijai“, – DELFI komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) Tarybos narys Robertas Adomaitis.
LMS narė Jurgita Sejonienė, susisiekusi su Higienos institutu, komentavo:
„Skaičiai beveik „nuo lubų“, SAM liepė greitai paskaičiuot, tai ir paskaičiavo kažką, kuo tikėti nelabai galima. Jau ir iš tų visų ligoninių skambinėja, aiškina, kad jų duomenys visai kitokie.
Va čia ir „statistika“. Skaičiuoja visus Insulto centre priimtus įtariamus ir išleistus, atseit, pagydytus, nors net gydyt nėra ką. Kaip ten įrodyt, buvo tas insultas ar ne?“
„Negalima lyginti nepalyginamų dalykų ir ištraukti tik kelis skaičius iš konteksto“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.
– Tai kokia išvada? Nėra auditų? Nėra kokybės kontrolės? Taip ir švaistomos lėšos kepant ir klijuojant tuos kodus, pritempiant pacientą iki „stacionaro“. O visuotinio įstaigų audito prieš reformą SAM nedarė.“
Ar tinkamai tvarko duomenis?
Dėl kritikos atsakė ir SAM, komentuoja sveikatos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė:
Pacientų mirštamumo nuo infarkto ir insulto duomenys yra oficialūs, pateikti iš duomenų bazės „Sveidra“, tad neatitikimų būti negali. Atkreipiame dėmesį, kad mirštamumo rodiklis pagal Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiką skaičiuojamas ne ligos atvejams, o ligoniams, taip siekiant išvengti jų dubliavimo. Tuo metu ligos atvejai atrenkami pagal paskutinį taikytą aktyvų gydymą ataskaitiniais metais, – sako ministro patarėja.
– Jei šis, paskutinis taikytas gydymas, atliktas kitoje ligoninėje, joje atvejis ir parodomas. Jei gydymo įstaigos naudotų PSDF IS „Sveidra“ ir tokius pačius atrankos kriterijus, jos gautų tuos pačius rezultatus. Jeigu gydymo įstaigos turi kitokius duomenis, nei patys pateikė į duomenų bazę, tuomet kyla klausimas, kaip jie tvarko pacientų duomenis. Iš tiesų, gali pasitaikyti tokių atvejų, kai pacientai į gydymo įstaigą atvyksta per vėlai ar turi ir kitų sveikatos sutrikimų, tačiau tokie atvejai gali pasitaikyti bet kurioje gydymo įstaigoje, taip pat ir tose ligoninėse, kuriose mirštamumo rodiklis yra žemas.
Tad sakyti, jog tokie sunkiai sergantys pacientai iškreipia statistiką yra neteisinga. Priešingai, jau seniai yra žinoma, kad situacija gydymo įstaigose yra labai netolygi, ir tai susiję ne tik su pacientais ir besikeičiančiais jų poreikiais, bet ir su pačių gydymo įstaigų kompetencija.“
L. Bušinskaitė-Šriubėnė tvirtina, kad šiuo metu šalyje veikiančiose gydymo įstaigose teikiamos paslaugos nėra labai racionaliai įvertintos ir pamatuotos, tai patvirtina ir statistika, tad siekiama, kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams bei tos paslaugos, kurias suteikti gydymo įstaiga turi pakankamai kompetentingą personalą.
„Tačiau tai nereiškia, kad gydymo įstaigos bus uždaromos. Plačiai yra žinoma, jog šalies rajonuose trūksta slaugos ir palaikomojo gydymo lovų. Į tai tikrai bus atsižvelgiama. Nė viena gydymo įstaiga nebus uždaroma, o planuojama keisti kai kurių iš jų profilius, taip užtikrinant, kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurių labiausiai reikia, – sakė Aurelijaus Verygos patarėja.
– Pavyzdžiui, kai kurios ligoninės jau šiuo metu yra tai padariusios ir pradėjusios teikti pačias reikalingiausias paslaugas. Tarp jų, Kuršėnų ligoninė, kuri savo veiklą jau pertvarkė ir orientuojasi į tokias paslaugas, kurios labiausiai reikalingos pacientams.“
SAM atstovę stebina gydymo įstaigų teiginiai apie esą klaidingus duomenis.
„Gydymo įstaigos pačios pateikė tokius duomenis į VLK duomenų bazes, kyla natūralus klausimas, ar jos korektiškai teikia duomenis, ar tai nedaroma atmestinai, ar sąmoningai, siekiant gauti didesnį finansavimą iš PSDF. Nes juk nuo to, koks kodas įvedamas į sistemą, priklauso, kiek gydymo įstaiga uždirbs už pacientams suteiktas paslaugas“, – sakė
L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
EBPO: trūksta kokybės ir efektyvumo
Gegužės pabaigoje Lietuvoje viešėjusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Sveikatos departamento vyriausioji ekonomistė Agnes Couffinhal pokalbyje su DELFI žurnaliste minėjo mūsų šalies ligoninių problemas.
Lietuvoje tikimybė, kad po širdies smūgio pakliuvęs į ligoninę pacientas neišgyvens, yra dvigubai didesnė nei EBPO vidurkis, ir daugiau nei dvigubai didesnė nei dalyje EBPO šalių – taip pat ir Ispanijoje, Lenkijoje, sakė ji.
„Tai yra kokybės ir efektyvumo klausimas. Lietuvoje, palyginus su EBPO vidurkiu, yra daug ligoninių, daug ligoninių lovų, tačiau daug jų yra per mažai naudojamos“, – sakė A. Couffinhal.
Pasak ekspertės, šioje vietoje yra daug resursų, kurie galėtų būti naudojami, investuojami kituose sektoriuose. „Be nuo to priklauso paslaugų kokybė. Norint užtikrinti kokybiškas paslaugas, reikia užtikrinti ir tai, kad jų būtų atliekama pakankamai kvalifikacijai palaikyti“, – sakė A. Couffinhal, anksčiau rašė DELFI.
Praėjusią savaitę Seime priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Tam, kad šios pataisos įsigaliotų, jas savo parašu patvirtinti turėtų ir Lietuvos Prezidentė.