Kaip savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasakojo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos atstovai, vos per minutę GMP dispečerės Rita Urniežienė ir Regvita Baltrušaitytė aktyvavo dvi brigadas. Kol jos vyko į iškvietimo vietą, davė instrukcijas esantiems vietoje žmonėms, kaip teikti pagalbą.
Brigada, kurioje buvo skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Rita Baronaitė, GMP vairuotojas-pagalbinis darbuotojas Regimantas Daugirda, jau 19:04 val. išskubėjo į nelaimės vietą.
Dar viena brigada, kurioje dirbo skubiosios medicinos pagalbos paramedikė Rūta Juškevičienė ir paramedikas-vairuotojas Vytenis Jegelevičius, pajudėjo 19:05 val.
19:07 val. abi brigados pasiekė sporto salę, kurioje jau kovota už gyvybę. Aplink esantys žmonės drąsiai ėmėsi gaivinimo veiksmų ir panaudojo automatinį išorinį defibriliatorių (AED). Šios neįkainojamos minutės tapo lemiamomis, rašoma GMP tarnybos „Facebook“ paskyroje.
GMP medikai perėmė gaivinimą, suteikė profesionalią medicininę pagalbą ir pacientą nuvežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę.
Vėliau jis buvo pervežtas į Kauno klinikų reanimaciją, kur jo gyvybė toliau buvo patikėta gydytojams.
„Šis įvykis primena – kiekviena sekundė brangi, o bendras komandinis darbas ir aplinkiniu neabejingumas padaro stebuklus.
Jei žmogus praranda sąmonę – veikite! Skambinkite 112, pradėkite gaivinimą ir, jei yra galimybė, panaudokite AED. Jūsų rankos gali išgelbėti gyvybę!
Nuoširdžiausia padėka visiems, kas neliko abejingi – Jūsų greita reakcija padarė stebuklą! Taip pat didžiausia pagarba mūsų GMP herojams, kasdien kovojantiems už kiekvieną gyvybę!“, – rašoma GMP tarnybos „Facebook“ paskyroje.
Šis atvejis baigėsi sėkmingai. Deja, taip nutinka ne visada. Staigios mirtys sporto salėje – ne tokios ir retos, o vyrai sportuodami miršta kur kas dažniau negu moterys.
Kaip portalui „Delfi“ yra sakiusi Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, sveikatingumo trenerė dr. Simona Pajaujienė, didžiausios nelaimės įvyksta krepšinio salėse, futbolo laukuose ar kitokio žaidybinio sporto metu. Žinoma labai nemažai atvejų, kai staigiai miršta net garsūs sportininkai, ne tik mėgėjai.
„Kodėl taip nutinka? Įsivaizduokime maždaug 40 metų vyrą. Kažkada jaunystėje jis aktyviai žaidė krepšinį, po to vedė, šeimos reikalai ir vaikai šį pomėgį užgožė, užaugo pilvukas, atsirado antsvoris. Ir štai šis vyras, turintis krūviui visiškai neparuoštas kraujagysles ir padidintą kraujospūdį, nesportavęs 10 ar dar daugiau metų, nusprendė atgaivinti jaunystės laikus. Mat jis vis dar žino, kad sportuoti reikia. Tačiau krepšinis – žaidimas, kurio metu širdis dirba netolygiai ir neritmingai, kadangi čia tenka ir pastovėti, ir pabėgioti, ir pasistumdyti. Taigi gaunamas skirtingas krūvis, į kurį mūsų širdis reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, kai mes bėgame, ji labai smarkiai susitraukinėja, o kai staiga sustojame, jai reikia persijungti į visai kitokį režimą. Toks krūvio netolygumas neparuoštoms kraujagyslėms ir širdžiai yra didžiulis išbandymas. Ir jei tik yra kokių nors problemų, jos daug lengviau pasireikš“, – aiškino dr. S. Pajaujienė.
O gydytojas kardiologas Tautvydas Vaišvila teigė, kad žmones, kuriuos sportuojant ištinka staigi mirtis, galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni yra tiesiog netreniruoti ir nepasiruošę gauti didelį krūvį. Antra grupė žmonių – tie, kurie turi nediagnozuotą širdies ligą, kuri iki šiol nepasireiškė kokiais nors simptomais.
„Egzistuoja toks tyrimas – krūvio mėginys (veloergometrinis tyrimas). Šis tyrimas dažniausiai naudojamas diagnozuojant ar gydant išeminę širdies liga. Tyrimo tikslas – išprovokuoti širdį plakti submaksimaliu širdies susitraukimų dažniu (85 proc. masimalaus konkrečiam žmogui) ir stebėti, kaip kinta elektrokardiograma arba spaudimas. Retas tiriamasis pasiekia submaksimalų širdies susitraukimų dažnį, kuris įmanomas fiziologiškai. Tai rodo mažą širdies, o ir pačių tiriamųjų treniruotumą. Tai reiškia, kad širdis nepasiruošusi didesniam nei įprastas fiziniam krūviui. Esant dideliam širdies susitraukimų dažniui atsiranda santykinis vainikinių kraujagyslių nepakankamumas. Tai reiškia, kad plakančiai širdžiai santykinai ima trūkti kraujo, o su juo – ir deguonies. Todėl ji pradeda badauti ir dėl to gali vystytis tokie patys procesai kaip miokardo infarkto metu ar staigios kardialinės mirties atveju“, – aiškino medikas.
