Anot Penn valstijos universiteto mokslininko Christopherio Scheitle, tai netgi gali baigtis ištikimų draugų praradimu.
Jis pasakojo: „Griežtos grupės paprastai iš savo narių reikalauja susilaikyti nuo nesveiko elgesio, pavyzdžiui, alkoholio ar tabako vartojimo.“
„Šios grupės taipogi sukuria formalias bei neformalias palaikymo struktūras, kurios skatina pozityvų sveikatingumą. Socialiniai priklausymo grupei ryšiai gali būti dar vienas faktorius, darantis gerą įtaką sveikatai, – svarstė C. Scheitle.
Žurnale „Journal of Health and Social Behaviour“ publikuotas tyrimas išvardijo griežtas religines struktūras, pavyzdžiui, Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią (mormonus) ar Jehovos liudytojus kaip turinčias tvirtas socialines, moralines ir fizines gyvenimo būdo gaires savo nariams.
C. Scheitle ištyrė 423 atvejus žmonių, susijusių su religijomis nuo 1972 iki 2006 m. ir palygino 96 tikėjimą pakeitusių žmonių bei dar 54 žmonių, iš viso atsisakiusių tikėjimo, sveikatą su tų, kurie liko ištikimi savo religijai.
Nustatyta, kad apie 40 proc. griežtų religinių grupių narių pranešė esantys puikios sveikatos, tačiau tik 25 proc. atsisakiusių tikėjimo buvo geros sveikatos būklės.
Tyrimas taip pat parodė, kad griežtose religinėse grupėse užaugę ir jose likę asmenys pasižymėjo geresne sveikata nei kitose religijose buvę žmonės.