Visame pasaulyje didėja atsparumas antibiotikams
Prieš kelias savaites pasklido informacija, kad Kinijoje kilo naujos ligos protrūkis, kuris komplikuojasi į plaučių uždegimą. Pasak profesorės, žurnale „Nature“ neseniai pasirodė publikacija, kurioje buvo apžvelgta situacija Kinijoje.
„Iš tiesų visiems tikriausiai didžiausią nerimą kelia potencialus pavojus, kad vėl gali atsirasti nauji virusai, o informacija bus slepiama. Bet bent kol kas atrodo, kad tokios grėsmės nėra, nes virusai dabar yra žinomi, tie patys kvėpavimo takų: SARS-Cov-2, gripo, RSV. Jie siaučia ir Lietuvoje“, – Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ sakė prof. A. Žvirblienė.
Situacija Kinijoje ypatinga tuo, kad ligos komplikacijų, kai kyla plaučių uždegimas, yra labai daug. Juos dažniausiai sukelia bakterija – mikoplazma pneumonia. Ji irgi nėra nauja, o prieš ją kovoti yra sukurti antibiotikai, tačiau problema ta, kad šitaip didėja atsparumas tokiems vaistams. Be to, dažnai ši bakterija tradiciniams antibiotikams nepasiduoda.
„Tokia situacija, skirtingai nei visoje Europoje, galėjo susiklostyti ir dėl to, kad Kinija žymiai vėliau nei visas pasaulis atlaisvino ribojimus. Virusai ir bakterijos neturėjo galimybės plisti, gyventojai neįgavo imuniteto, dėl to dabar stebima tokia didelė banga“, – kalbėjo profesorė.
Tačiau didesnį nerimą nei situacija Kinijoje ar koronaviruso pandemija, profesorei kelia jau minėtas atsparumas antibiotikams. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią problemą įvardijo kaip globalią. Ji kyla dėl to, jog žmonės antibiotikus vartoja itin dažnai, o bakterijos dėl evoliucijos yra linkusios keistis ir įgyti sau palankių savybių, pavyzdžiui, sukurti fermentus, suskaldančius antibiotikus.
„Todėl antibiotikai turi būti vartojami labai atsakingai. Pirmiausia turi būti aiškiai patvirtinta, kad tai yra bakterinė infekcija, ir kad jos gydymui reikia vartoti tokį, o ne kitokį antibiotiką. Tai labai padėtų situaciją sureguliuoti“, – kalbėjo profesorė.
Be to, prie atsparumo antibiotikams prisideda ir neatsakingas gyvulių auginimas, kai į jų maistą pridedama šių vaistų.
Dabartinė koronaviruso situacija nerimo nekelia
Dabartinę koronaviruso situaciją Lietuvoje profesorė įvardija kaip endeminę, kartu su kitais peršalimo virusais. Visgi nors Europoje koronaviruso atvejų kai kuriose šalyse mažėja, Lietuvoje jų sparčiai daugėja.
„Kai kurios savivaldybės jau pasiekusios epideminį lygį. Bet, manau, kad dabar situacija yra stabili ir nusistovėjusi, dalis užsikrėtimų yra pasikartoję. Jų yra mažesnė dalis, todėl tai reiškia, kad vakcinos vis dar apsaugo. Tikrai situacija nėra dramatiška, nėra ligoninės perpildytos“, – sakė pašnekovė.
Pakartotinis susidūrimas su virusu, pasak profesorės, visada lengvesnis, nes imunitetas prisimena ligą ir su ja greičiau pradeda kovoti.
„Todėl dabar skiriasi situacija, kas buvo pandemijos pradžioje. Aišku, niekada nesame apdrausti, kad galėtų atsirasti itin pavojingas potipis koronaviruso, bet dabar to nėra. Virusas pakitęs ir apeina susidariusi imunitetą, dėl to žmonės suserga iš naujo“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Laidoje profesorei buvo užduotas klausimas, ar susirgus reikia atlikti testą, kad sužinotume, kuo susirgome – gripu, koronavirusu ar kita infekcija.
„Manau, kad visada pravartu žinoti, kuo susirgai. Bent jau tuo aspektu, kad jei sužinosi, jog susirgai koronavirusu, ir nesi rizikos grupėje, vėliau kurį laiką nereikės skubėti skiepytis. Be to, dabar yra vaistų nuo koronaviruso, tik juos reikia pradėti vartoti labai greitai nuo infekcijos pradžios. Žinoma, jie yra receptiniai, skiriami tik tiems, kuriems potencialiai gali liga komplikuotis“, – sakė profesorė.
Pandemija, pasak pašnekovės, mokslininkams davė daug įvairių pamokų.
„Manau, kad pamokų yra labai daug. Ir visas reagavimas į pandemiją, reikia suprasti, kad niekas pasaulyje neturėjo patirties su tokio masto pandemija. Galbūt kai kurie nežino, kad ir Lietuvoje, ir kitose šalyse yra vykdoma nuotekų stebėsena. Tai yra labai svarbu, toks metodas pradėtas naudoti naujai, ir gali parodyti net būsimas ligos bangas“, – sakė profesorė.
Visgi profesorė pripažįsta, kad valdant pandemiją neišvengta ir klaidų.
„Manau, kad labai didelė klaida buvo tokie ilgi karantinai. Šalys taikė labai skirtingus modelius, negalime sakyti, kad Švedijos pavyzdys buvo labai geras, nes nebuvo nei vakcinų, nei nieko, o jie gana laisvai į viską žiūrėjo.
Manyčiau, kad ribojimai buvo tikrai reikalingi, kai nebuvo jokių apsaugos priemonių. Bet kai kurie galėjo trukti tikrai trumpiau, ypač, kai jau buvo vakcinos. Žinoma, visada labai lengva šnekėti po kelerių metų“, – pasakojo prof. A. Žvirblienė.
