Vaistai suveikė gana greitai, ir jau po kelių dienų Akvilė jautėsi įprastai. Tiesa, pasiskiepijusi nuo gripo ji nebuvo. Mergina net neabejoja, kad užsikrėtė ugdymo įstaigoje, kurioje ir dirba.
„Tėvai atveda vaikus į darželį su sloga, kosuliu, net su temperatūra. Ateina pasiimti ir dar pasako, kad čia tik darželyje taip, namuose vėl viskas bus gerai. Tie vaikai, kurie paskiepyti, tikrai nesusirgo, bet nesuprantama, kodėl reikia vesti sergantį vaiką į darželį“, – dalinosi Akvilė.
Gripas plinta visoje Lietuvoje, o sergančiųjų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, tik daugėja. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu.
Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 37 savivaldybės, tačiau kol kas nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Šiaulių ligoninėje du skyriai jau kone pilni
Šiaulių ligoninėje dėl gripu užsikrėtusių pacientų kurį laiką teko sustabdyti lankymą. Tiesa, dabar lankyti artimuosius vėl galima.
„Pamatę, kad plinta gripas, laikinai buvome apriboję pacientų lankymą ir įvedę kitas apsaugos priemones, kaukių dėvėjimą. Priemonės pasiteisino ir dabar viskas suvaldyta. Nors Lietuvoje sergamumas auga, ligoninėje irgi nemažai pacientų, bet epideminės situacijos dar nematome.
Dabar lankymo ribojimų nebėra, bet prašome, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir neitų, jei turi peršalimo simptomų. O jei lankymas neišvengiamas, būtina naudoti rankų dezinfekcinį skystį ir dėvėti kaukę“, – kalbėjo Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.
Pašnekovas pastebi, kad ligoninės priėmimo skyriuje atvyksta daug karščiuojančių pacientų. Kone pilni ir Vidaus ligų bei Pulmonologijos skyriai. Visgi lovas užpildė ne tik sergantys gripu, bet ir susirgę plaučių uždegimu, atipine pneumonija, sukelta mikoplazmų ir chlamidijų, kurių šiemet itin gausu.
Paskiepyti vaikai ligoninėje dažniausiai neatsiranda
Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja, profesorė Ligita Jančorienė sako, kad ligoninėje pacientų tiek, kaip ir įprasta gripo sezono metu.
„Didelė dalis žmonių serga namuose, į ligoninę pakliūna beveik visada vyresni ir su gretutinėmis ligomis žmonės. Jaunų, iki tol buvusių sveikų pacientų iš esmės nėra, jiems neprireikia stacionarinės pagalbos. Didžioji dauguma – neskiepyti“, – situaciją apibendrino profesorė.
Kauno ligoninės vaikų ligų gydytojas Darius Varaškevičius pastebi, kad dabar ligoninėje dėl gripo daugiausiai suaugusiųjų, o vaikų serga mažiau – daugiau jų buvo prieš porą savaičių.
„Kai kuriems vaikams komplikuojasi į plaučių uždegimą, prasideda bakterinės infekcijos. Sausį buvo tikrai labai daug sergančių vaikų. Paskiepytų vaikų ligoninėje neturėjome“, – sakė D. Varaškevičius.
Itin daug plaučių uždegimo atvejų
Gydytojai pastebi, kad šiemet itin daug atipinės pneumonijos atvejų. Atrodo, paprastas peršalimas, tačiau netikėtai jis komplikuojasi į plaučių uždegimą, dėl kurio tenka gulti net į ligoninę.
Štai Klaipėdos miesto poliklinikos šeimos gydytoja Vilija Ežerskytė pastebi, kad gripo ir COVID-19 atvejų poliklinikoje nėra itin daug, tačiau pilni kabinetai žmonių, sergančių virusiniais susirgimais.
„Virusinių susirgimų yra įvairių, kai kurie paprasti, bet yra ir tokių, kuriems pakyla aukšta temperatūra. Šį sezoną dažniausia komplikacija yra plaučių uždegimas, jo tikrai labai daug. Tikriausiai tokia virusų atmaina.
Plaučių uždegimas komplikuojasi ne tik vyresniems, bet ir jauniems žmonėms. Labai svarbu atkreipti dėmesį, jei dvi paras laikosi aukšta temperatūra, vienas iš dažnų simptomų yra didelis silpnumas. Komplikacijos matosi po kelių parų, todėl visada prašome ateiti pakartotiniams tyrimams“, – patarė V. Ežerskytė.
Taip pat gydytoja priminė, kad vaistus nuo gripo ar COVID-19 reikia paskirti per pirmąsias dvi ligos paras, todėl pajutus simptomus reikia kreiptis į savo gydytoją. Be to, gydytoja atkreipia dėmesį, kad vyresniems žmonėms simptomai būna mažesni, tačiau komplikacijos dažnesnės.
„Vyresni žmonės su gretutinėmis ligomis visada serga sunkiausiai, bet neretai jų simptomai būna ne tokie aiškūs, nes imunitetas prastas, todėl net temperatūros aukštos kartais jiems nebūna. Tačiau komplikacijos jiems sudėtingesnės ir daug sunkiau gydomos. Todėl jei vyresnis žmogus pajaučia net ir mažus simptomus, reikia jį atidžiai stebėti“, – kalbėjo V. Ežerskytė.
Kaune dirbanti šeimos gydytoja Alma Astafjeva sako, kad tarp pacientų tikrai nemažai gripo atvejų – sergantys ateina kasdien.
Tačiau kadangi daug kas gali dirbti nuotoliu, nedarbingumo neima ir į gydytojus nesikreipia. O vaikams tėvai gali pateisinti 5 dienas, todėl ir jie ne visada kreipiasi.
„Šiuo metu labai daug peršalimo atvejų, plaučių uždegimo, ypač atipinės pneumonijos. Pacientai sako, kad pirmo pasirinkimo vaistų, klaritromicino, vis dar sunku rasti, nors vaistinės tikina, kad jų yra“, – sakė A. Astafjeva.
