Pradėtus svarstyti siūlymus Seimas toliau nagrinės komitetuose, vėliau projektas vėl grįš į Seimo posėdžius.
„Tai yra ne kas kita kaip pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Negalima vien tik per ekonominio efekto prizmę žvelgti į socialinę apsaugą (...). Nelabai suprantu, kaip galima taupyti žmonių sveikatos sąskaita“, – siūlymais ligos pradžioje nemokėti pašalpos piktinosi socialdemokratas Andrius Šedžius.
„Gerbiamas kolega, jeigu jūs naudojate žodį pasityčiojimas, tai tada turėtumėte pasakyti, kad Švedija, Čekija, Estija, Latvija, Airija taip tyčiojasi iš savo žmonių. Nemanau, kad jie yra taip nusiteikę, taip kad siūlyčiau nenaudoti tokių epitetų, o atsižvelgti į dabartinę ekonominę situaciją. Niekas neteiktų šio įstatymo projekto, jeigu ekonominė situacija būtų kitokia. Aš noriu Jūsų paklausti, ar jūs norite atimti pensijas iš pensininkų, pašalpas iš bedarbių ar motinystės atostogas? Iš ko jūs siūlytumėte atimti?“ – į diskusiją įsiliejo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys, Seimui pristatęs siūlymus.
Jis pabrėžė, kad šios siūlomos priemonės yra laikinos.
DELFI primena, kad šiuo metu už dvi pirmąsias ligos dienas moka darbdavys, o už visas kitas – „Sodra“. Tuo tarpu įsigaliojus siūlomai tvarkai, darbdavys susirgusiajam mokėtų 4-5 ligos dienas, o „Sodra“ – nuo šeštos dienos.
Susirgusiems nemokant tris ligos dienas, per antrąjį šių metų pusmetį tikimasi sutaupyti per 170 mln. Lt.
Vyriausybė nekeičia ligos pašalpos dydžio, ji ir toliau sudarys 85 proc. darbo užmokesčio.
Tačiau ministrų kabinetas siūlo atleistiems iš darbo ligoniams ligos pašalpą mokėti tik penkias kalendorines dienas po atleidimo iš darbo. R. J. Dagio teigimu, nuo 2005 m. išlaidos ligos biuleteniams išaugo 2,4 karto.
„Taip kartais darbdaviai sprendžia savo problemas užkeldami jas ant „Sodros“ pečių“, – kalbėjo ministras, atkreipdamas dėmesį, kad dalis darbuotojų „suserga“
prieš atleidžiami iš darbo.
„Aš norėčiau priminti, kad mūsų Konstitucijoje yra 52 straipsnis, kuriame aiškiai pasakyta, kad valstybė laiduoja piliečiams teisę gauti senatvės, invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos atvejais. Šis įstatymas, kiek aš suprantu, pažeidžia mūsų Konstitucijos nuostatą“, – balsuoti „prieš“ ragino socialdemokratas Algirdas Sysas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažniausiai žmonės serga gripu ir vidutiniškai šešias dienas.
„Jums specialiai išdalinta informacinė medžiaga, kaip parama suteikiama kitose šalyse, kur socialinė sistema sutvarkyta pagal pačius geriausius europietiškus standartus, pasiskaitykite. Pamatysite, kad mes einame tuo pačiu keliu. Antras dalykas, jeigu sakote, kad nereikia priimti šio įstatymo, tai aš visą laiką keliu labai paprastą klausimą, ką jūs siūlote daryti? Kurias kitas socialines išlaidas siūlote mažinti? Jeigu jūs norite pasiekti, kad „Sodra“ nebegalėtų išmokėti pensijų, kitų socialinių išmokų, tai jūsų planas yra labai gudrus, bet mes šiuo keliu tikrai neisime“, – kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.
Renkasi tarp dabarties ir ateities
Vyriausybė siekia, kad mažesni pervedimai į privačius pensijų fondus įsigaliotų nuo liepos ir galioti iki šių metų pabaigos. Taip esą būtų galima sutaupyti apie 100 mln. Lt.
Dar praėjusiais metais atskaitymai į privačius pensijų fondus buvo 5,5 proc.
„Tai yra solidarus sprendimas, mes stengiamės padėti dabar esantiems pensininkams. Tiesiog yra pasirinkimas tarp dabar ir tam tikros ateities. Mes manome, kad būtų
kur kas didesnė blogybė dabar sumažinti pensijas nei pervedimus į pensijų fondus. Panašias priemones taiko ir kaimyninės šalys“, – Seimo nariams kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras.
„Gal mums iš tikrųjų reikėtų pasekti, pavyzdžiui, Estijos pavyzdžiu ir laikinai sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus“, – svarstė socialdemokratas Andrius Šedžius.
R. J. Dagys pripažino, kad sustabdžius pervedimus iškiltų grėsmė pačių pensijų fondų likimui ir tolesniam egzistavimui.