Higienos instituto duomenimis, 2016 m. 90 proc. laikinojo nedarbingumo atvejų sudarė traumos buityje ir 10 proc. – traumos darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Didžioji dalis laikinojo nedarbingumo pažymėjimų buvo išduoti dėl klubų ir kojų sužalojimų – 41,5 proc., dėl rankų ir pečių juostos sužalojimų – 33,9 proc. Visgi viena pavojingiausių ir itin skausminga trauma – šonkaulių lūžiai.
Priežastys
Santaros klinikų gydytojas krūtinės chirurgas doc. Vygantas Gruslys pabrėžė, kad sveiko žmogaus šonkauliai lūžta tik paveikti didelės jėgos. Tipinės situacijos, kai šonkauliai lūžta yra autotrauma (pvz. smūgis deformuotomis automobilio durelėmis į krūtinę, krūtinės atsitrenkimas į vairą), kūno kritimas iš didelio aukščio arba griuvimas iš nedidelio aukščio, kai krūtine atsitrenkiama į nelygius paviršius, galinčius grubiai geformuoti ir įlaužti krūtinės kaulus (laiptai, vonios kraštas, kopėčių pakopos, tvorelės, bordiūrai).
„Sveikam šonkauliui sulaužyti reikia gana didelės jėgos. Pasitaiko, kad žmogui šonkauliai lūžta nusičiaudėjus ar nepatogiai pasilenkus, bet tai jau reiškia, kad kaulai nebėra sveiki – galbūt jie išretėję dėl kalcio trūkumo arba juose yra naviko metastazių, mielominės ligos židinių ar kt. patologinių procesų“, - aiškino gydytojas.
Krūtinės ląsta yra elastinga – tik todėl mes galime kvėpuoti - tad šonkaulių lūžiai reiškia, kad atitinkama krūtinės ląstos sritis buvo paveikta gana didele traumuojančia jėga, ir verta nepamiršti, kad apart šonkaulių lūžių galimos ir kitos traumos pasekmės: tarpšonkaulinių kraujagyslių ar plaučio įplyšimas. Jeigu lūžta 2-3 ir daugiau šonkaulių, tada verta įtarti net tokių organų kaip diafragma, blužnis, kepenys sužalojimą.
Kyla pavojus gyvybei
Skausmas yra neišvengiamas šonkaulių lūžių simptomas.
„Kiekvienas žmogus turi po 12 šonkaulių porų. 10 iš jų kartu su stuburu, šonkaulių kremzlėmis ir krūtinkauliu sudaro krūtinės ląstos karkasą bei kartu su tarpšonkauliniais raumenimis ir diafragma dalyvauja kvėpavime. Palei kiekvieno šonkaulio apatinį kraštą yra nutįsę nervas, arterija ir vena, todėl esant šonkaulio lūžiui skausmas būna stiprus. Vien pažvelgus į žmogaus veidą (kenčiantis – facies dolorosa), įvertinus jo laikyseną (ligonis vengia staigesnių judesių, kosėti, giliau įkvėpti), jau galima įtarti, kad nelaimėliui yra lūžę šonkaulių.
Taip kad, sveiko šonkaulio lūžis negali linkti nepastebėtas arba, kaip sako medikai „kliniškai nebylus“. Būdingas duriantis, deginantis skausmas, sustiprėjantis krūtinės judesių metu; lūžio pusės ranka ligonis stengiasi judesių vengti (pvz. dešiniarankis atidarinėja duris kairiąja ranka). Jeigu lauke slidu, jau po pirmųjų paciento žingsnių gydytojo kabinete, patyręs medikas įtars lūžus šonkaulį.
Krūtinės traumos – skausmingos. Pasižiūrėjus į žmogaus anatominį atlasą, iškart galima suprasti, kad Dievas ar gamta krūtinės organus stengėsi padaryti itin saugiais. Niekas, išskyrus smegenis, nėra taip apsaugoti kaulais, kremzlėmis ir raiščiais: šonkauliai, krūtinkaulis, stuburas, mentys, raktikauliai... Prie plaučių, širdies, aortos apsaugos prisideda ir itin gausi krūtinės ląstos inervacija. Skausmas – didesnės ar mažesnės nelaimės ženklas. Skausmas krūtinėje po traumos – ženklas, kad reikia išsiaiškinti, „kas gi man nutiko“?... Jeigu traumos pasekė – tik šonkaulio lūžis, tai reiškia, kad reiks šiek tiek pakentėti, ir visa tai atmintyje išliks tik kaip nemalonus prisiminimas.
Visgi, dėl savo anatominės padėties krūtinėje, šonkaulių lūžgaliai gali pažeisti tarpšonkaulines kraujagysles, pleurą, plaučio audinį, o retais atvejais – net perdurti kepenis, skrandį ar inkstą. Tokie šonkaulių lūžiai vadinami komplikuotais, ir jie gali net sukelti pavojų gyvybei.
Dažniausios šonkaulių lūžių komplikacijos yra oro atsiradimas pleuros ertmėje (šią būklę medikai vadina pneumotoraksu) arba pleuros ertmėje susikaupęs kraujas, ką medikai vadina hemotoraksu. Tai gali nutikti, kai aštrūs šonkaulio lūžgaliai suplėšo kraujagyslių (dažniausiai – tarpšonkaulinių) sienelę arba įplėšia plaučio audinį. Plaučiai mūsų kūne yra išsiskleidę tik todėl, kad pleuros ertmėse, kurios yra aplink juos, yra neigiamas ( lyginant su atmosferos) slėgis.
Tik tokiu atveju aplinkos oras gali mūsų plaučius „išpūsti“. Įkvėpimo metu krūtinės ląstos talpa didėja, iškvėpimo – mažėja. Plaučiai, kurie neturi jokių judinamųjų struktūrų, neigiamo slėgio dėka „sekioja“ krūtinės ląstą, lyg į burną įtraukinėjami gumos balionėliai, kuriuos daug kas iš mūsų vaikystėje bandydavom pasidaryti susprogus dideliam gumos balionui. Taip kvėpavimas ir vyksta. Kai plautis prakiurdomas, slėgis pleuros ertmėje susilygina su atmosferiniu, pažeistasis plautis subliūkšta, ir jo kvėpavimas sustoja. Priklausomai nuo defekto dydžio plautis gali nustoti veikęs dalinai arba visiškai, tad prie skausmo, tokiu atveju, prisideda dar ir dusimas. Kai sužalojami abu plaučiai, atsiranda grėsmė uždusti.
Ačiū Dievui, kasdienybėje tokia situacija pasitaiko itin retai. Kai praplėšiama kraujagyslių sienelė, ypač – arterijų – šalia plaučio pradeda kauptis kraujas. Kraujavimą į pleuros ertmę skatina joje esantis neigiamas slėgis - kraujas siurbiamas į pleuros ertmę. Priklausomai nuo pleuros ertmėje susikaupusio kraujo kiekio, klinikiniai hemotorakso simptomai gali būti įvairūs: nuo „nebylaus“ hemotorakso iki ūmaus nukraujavimo simptomų: didelis bendras silpnumas, kraujospūdžio kritimas ir kt.
Patarė tikrinti dukart
Taigi, jeigu patyrėte krūtinės traumą, po kurios atsirado stiprus duriančio, deginančio pobūdžio su krūtinės ir rankų judesiais susijęs skausmas krūtinėje, verta kreiptis į gydytoją – traumatologą ar krūtinės chirurgą.
Gydytojas ligą diagnozuos išklausęs ir detaliai ištyręs krūtinės lastą. Kaip jaučiasi ir elgiasi šonkaulių lūžius patyręs asmuo, jau buvo kalbėta anksčiau. Lūžių vietą gana tiksliai galima nustatyti apčiuopiant (mediciniškai – palpuojant) krūtinės lastą: nustatomos lokalaus skausmingumo sritys, ir pajuntamas lūžgalių traškėjimas (mediciniškai - krepitaciją). Aišku, tokie gydytojo paspaudimai būna skausmingi, tačiau skausmas, šiuo atveju, yra gerokai mažesnė blogybė už klaidingą diagnozę ir neadekvačiai paskirtą gydymą.
Esant oro ar kraujo susikaupimui pleuros ertmėje – alsavimas šioje srityje būna susilpnėjęs: tai nustatoma specialiu įtaisu (stetoskopu), kvėpavimo garsus simetriškai įvertinant abiejų plaučių plote (mediciniškai tai vadinama auskultacija). Diagnozę būtina patikslinti krūtinės lastos rentgenologiniu ištyrimu (geriausia – 2-jų krypčių rentgenogramos), kuriose matyti lūžiai, skysčio ar oro susikaupimui pleuros ertmėje būdingi simptomai. Šonkaulių kremzlinių dalių (tokias turi pirmosios 10 šonkaulių porų) lūžiai rentgenologiškai nematomi. Juos galima patvirtinti atlikus ir krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimą.
„Jei žmogui šonkaulio lūžis rentgenologiškai patvirtinamas pirmųjų potrauminių valandų bėgyje, būtų protinga po 12-24 val. plaučių rentgenologinį tyrimą (bent jau priekinę rentgenogramą) pakartoti. Nustatyta, kad būtent per tokį laiką išryškėja daugiau kaip 90 proc. šonkaulių lūžiams būdingų komplikacijų: jeigu defektas plaučio ar kraujagyslės sienelėje yra nedidelis, oras ar kraujas pleuros ertmėje susikaupia ne iš karto“, - patarė V. Gruslys.
Lūžiai gaivinant
Kartais gaivinant klinikinę mirtį patyrusį asmenį išorinio širdies masažo paspaudimais galima sulaužyti šonkaulius - juk suaugusiam žmogui priekinę krūtinės ląstos sieną būtina įspausti net 5–6 cm. Gydytojo teigimu, tai – tikra realybė. Tačiau, kai žmogaus širdis jau sustojusi, gaivinančiam asmeniui tai turėtų mažiausiai rūpėti. Juk visa medicina (o gal – ir visas mūsų gyvenimas) yra kasdieninis pasirinkimas tarp „blogo“ ir „dar blogesnio“.
„Manau, tokiu atveju tiks pajuokauti M. Tveno stiliumi: „ gyvas žmogus, kuriam gaivinant buvo sulaužyti šonkauliai yra nepalyginamai mažesnė blogybė, negu miręs, kuriam visi šonkauliai yra sveiki“, - kalbėjo gydytojas.
O, kaip jau buvo minėta anksčiau, krūtinės lasta yra elastinga. Metams bėgant, (jau po 30 gyvenimo metų krūtinės kremzlės pradeda kaulėti) jos elastingumas mažėja. Taigi, gaivinant lengviau sulaužyti vyresnio žmogaus šonkaulius negu jauno, o būtent vyresnio amžiaus asmenis gaivinti tenka dažniausiai.
Gydymas
Nekomplikuoti šonkaulių lūžiai gydomi konservatyviai. Tokio gydymo principai yra 2: skausmo malšinimas ir fizinį aktyvumą ribojantis režimas. Skausmas dažniausiai malšinamas geriamais analgetikais ir tarpšonkaulinių nervų blokadomis (jeigu šonkaulių lūžiai yra dauginiai). Krūtinės bintavimas elastiniu bintu ar suveržimas specialia liemene naudotinas tik trumpam laikui (kol nuvykstama į polikliniką, kelių policiją ar kt.). Bet koks krūtinės judesių suvaržymas yra žalingas, nes blogina plaučių ventiliaciją ir skreplių iškosėjimą: tai padidina potrauminio plaučių uždegimo riziką.
„Taigi, jei šonkaulių lūžiai pavieniai ir yra nekomplikuoti (kraujagyslės, plaučiai nepažeisti), ligoniui rekomenduojama gerti nuskausminamuosius vaistus (skirtingų žmonių jautrumo skausmui slenkstis nėra vienodas, todėl analgetikų dozės parenkamos individualiai) ir ramiai vaikštinėti po namus, kartkartėmis pagulinėjant. Paprastai didžiausias skausmo pikas būna kitos dienos rytą. Kartais traumą patyrusį nelaimėlį tai itin išgąsdina, todėl jį verta dėl sustiprėsiančio skausmo iš anksto įspėti. Išgėrus analgetikų rekomenduojama susilaikyti nuo darbų, aktyvių veiklų ir tiesiog ilsėtis. Itin tai svarbu prisiminti praeinant ūmaus skausmo laikotarpiui.
Būna atvejų, kai žmogus po 5-7 dienų pajutęs palengvėjimą, bando įveikti save, juda, dirba ir stengiasi „išsimankštinti“. Tada atsiranda „netikro sąnario“ (mediciniškai – pseudoartrozės) grėsmė: lūžgalių srityje susiformuoja sąnariniai paviršiai, lyg ir sąnarinė kapsulė ir ta vieta lieka judri ir skausminga neribotam laikui. Tada visą gyvenimą tenka kęsti skausmą arba ryžtis operacijai – netikro sąnario pašalinimui. Todėl geriau 3-6 savaites pakentėti: „viskam yra savas laikas ir atitinkamam gyvenimo etapui reikalingas saikas“, - pabrėžė pašnekovas.
Visiškai šonkauliai sugyja per 2-4 mėn.
Komplikuoti šonkaulių lūžiai gydomi chirurgiškai. Tai – profesionalų reikalas.