Tokia stipri žaibiška organizmo reakcija gali pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo takų sistemas, odą. Jai ištikus, svarbi tampa kiekviena minutė, rašoma pranešime spaudai.
Tad kaip atpažinti anafilaksinį šoką ir kaip padėti sau ar kitam, jam ištikus?
Anafilaksinio šoko požymiai
Anafilaksinis (alerginis) šokas – ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija į pakartotinai patekusį alergeną, kuriam organizmas jau yra jautrus. „BENU vaistinės“ vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, sukelti anafilaksinį šoką gali įvairios medžiagos: vabzdžių nuodai (jiems įgėlus), žiedadulkės, tam tikri maisto produktai, vaistai ar netgi latekso medžiaga.
„Po kontakto su žinomu ar potencialiu alergenu reikėtų kurį laiką atidžiai stebėti savijautą. Dažniausiai anafilaksinis šokas ištinka asmenis, alergiškus žiedadulkėms, naminių gyvūnų plaukams ir tam tikriems maisto produktams. Šio šoko simptomai įprastai pasireiškia iš karto po kontakto su alergizuojančia medžiaga. Visgi kartais jis ištinka ir po kelių valandų ar netgi dienų. Pirmieji alerginio šoko simptomai gali būti tik sloga, čiaudulys ir odos bėrimas. Tačiau netrukus pasireiškia ir daug stipresni ženklai“, – įspėja vaistininkė.
Anot A. Levickienės, labiau sunerimti reikia tada, jei, susidūrus su alergenu, ima varginti stiprus odos paraudimas, patinimas, prasideda kosulys, o krūtinę suspaudžia aštrus skausmas: „Prasidėjus kvėpavimo takų spazmams, gerklų tinimui, ligoniui ima trūkti oro, skauda krūtinę, galvą. Nukentėjusiam taip pat gali ištinti lūpos, veidas, netgi vidaus organai (žarnų gleivinė, kvėpavimo takai), gali svaigti galva, kankinti pykinimas ir vėmimas. Alerginio šoko metu dažnai drastiškai nukrenta kraujospūdis ir iškyla sąmonės praradimo pavojus. Pastebėję šiuos požymius nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą“.
Didžiausi alergenai
Pasak A. Levickienės, alergiškiems žmonėms reikėtų laikytis atokiau nuo vietų, prie kurių dūzgia jiems pavojingi vabzdžiai. „Anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai. Todėl lankstu apeikite žiedadulkes, žydinčias pievas ar saldžius vaisius sunokinusius medžius. Čia tikrai sutiksite ne vieną vabzdį, kurio įgėlimas alergijų kamuojamam žmogui, geriausiu atveju, sukels odos sudirgimą, patinimą ar niežulį“, – pataria vaistininkė.
Esama ir maisto produktų, kurių suvalgius gali tekti kviesti medikus. „Dažniausiai anafilaksinį šoką sukelia žemės riešutai, jūrų gėrybės, pienas, kiaušiniai, sojų produktai ir kviečiai. Galimos ir kryžminės reakcijos, t. y., jei esate alergiškas krevetėms, anafilaksinis šokas gali ištikti ir suvalgius krabų mėsos. Taip yra todėl, kad įsijautrinimas tam tikriems produktams dažnai yra susijęs su įsijautrinimu visiems produktams iš tos pačios ar giminingos kategorijos. Verčiau atsisakyti ir pastarųjų, antraip net vienas kąsnis gali paguldyti į palatą“, – įspėja A. Levickienė.
Dar vienas dažnas alergenas – įvairūs medikamentai. Dažnai alerginis šokas ištinka vartojant leidžiamus antibiotikus (ypač penicilino grupės), taip pat baltymų turinčius vaistus (serumus, vakcinas, hormoninius preparatus). Svarbu žinoti, kad ir mažos vaisto dozės gali sukelti sunkią organizmo reakciją. Todėl visuomet reikėtų atsakingai vertinti gydytojų klausimą skiriant vaistus – ar nesate pastebėję alerginių reakcijų kuriems nors vaistams.
Kaip padėti nukentėjusiajam?
Ištikus anafilaksiniam šokui reaguoti reikia nedelsiant. Tik taip pavyks sumažinti jo žalą ir išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę. „Pirmiausia skambinkite 112 ir praneškite apie įtariamą anafilaksinį šoką. Jei žinote šoką sukėlusį alergeną, kuo skubiau pašalinkite jį iš patalpos. Nukentėjusįjį paguldykite į horizontalią padėtį, šiek tiek pakelkite jo kojas. Ligoniui skundžiantis pykinimu, paverskite jį ant šono, kad, pradėjęs vemti, neužspringtų. Numaukite jam nuo rankų visus žiedus, apyrankes ir laikrodžius, kad, prasidėjus tinimui, šie nesužeistų. Jei žmogus pradėjo dusti, o skubioji pagalba dar neatvažiavo, pradėkite gaivinimą“, – patarimais dalijasi A. Levickienė.
Vaistininkės teigimu, ištikus anafilaksiniam šokui, svarbu išsiaiškinti, ar žmogus su savimi neturi vienkartinės adrenalino (epinefrino) injekcijos. „Pirmoji pagalba alerginio šoko atveju – tai viena ampulė 0,1 % adrenalino tirpalo, suleidžiama į raumenis. Jeigu ampulės nėra po ranka, pasidomėkite, ar nukentėjusysis neturi vaistų nuo alergijos. Būtų gerai suvartoti bent juos, kol atvyks greitoji medicinos pagalba“, – teigia A. Levickienė.
Svarbu atminti, jog anafilaksinio šoko tikimybė padidėja po kiekvieno jo pasireiškimo karto. Vienam iš penkių anafilaksinį šoką patyrusių pacientų jis gali pasikartoti per artimiausias 12 valandų. Todėl atsigavus verta apsilankyti pas alergologą, ypač tada, kai nesate tikras, kas įjautrino organizmą. Išsiaiškinus, kad esate alergiškas tam tikroms medžiagoms, paskiriamas receptas adrenalino ampulėms, kurias visuomet reikėtų nešiotis su savimi.
„Jei bent kartą patyrėte alerginį šoką, informuokite savo artimuosius, draugus ar kolegas, kaip jums padėti, kad, ištikus nelaimei, jie galėtų kuo greičiau suteikti pagalbą“, – ragina vaistinės atstovė.