Žiovaudamas žmogus įkvepia lėtai ir giliai, todėl jo kraujyje padaugėja deguonies. Dėl kaklo į veido raumenų įsitempimo suaktyvėja kraujo pritekėjimas į galvą – pagerėja kraujotaka ir pagreitėja apykaitos procesai.
Skrendant lėktuvu dėl slėgio pokyčių užgula ausis. Kadangi vidinė ausis Eustachijaus vamzdynu yra sujungta su rykle, žiovaujant atsitaiso slėgis. Dažniausiai žiovaujama, kai norisi miego, bet tai nepadeda užmigti, atvirkščiai, tai suteikia žvalumo.
Išsigandęs ar jausdamas pavojų žmogus nesąmoningai sustingsta, akimirką nustoja kvėpavęs, o paskui – pradeda žiovauti. Tada prisipildęs deguonies kraujas nuteka į galvą ir raumenis, dėl to yra lengviau priimti ryžtingus sprendimus.
Daugiau miesto naujienų naujienos.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (12)