Tačiau praėjus dviem dienoms po skiepo Ugnė pajuto stiprų niežulį nugaroje, juosmens srityje. Niežtėjo taip, tarytum kas šiurkščiu vilnoniu audiniu braukytų per nuogą odą. Toje vietoje, kurią niežtėjo, stipriai paraudo, o per vidurį pabalo. Niežulį šiek tiek pavyko numalšinti vaistais. Vėliau jis pasireiškė sprando srityje.
Ne kartą jutusi silpnesnius ar stipresnius dilgėlinės simptomus Ugnė suprato, kad tai – ta pati liga, bet pasireiškusi stipriau nei įprasta. Beje, dilgėlinės simptomų po pirmų dviejų dozių ta pačia „Comirnaty“ vakcina Ugnė nejuto.
Su portalu „Delfi“ savo istorija pasidalijusi moteris klausė, ar tai galėtų būti šalutinė reakcija į skiepą. Jei taip, kodėl nieko panašaus nejuto po pirmų dviejų dozių? Ar įmanoma, kad vakcina sukėlė savotišką alergiją?
Portalo „Delfi“ pakalbinta Lietuvos Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė docentė daktarė Jūratė Staikūnienė-Kozonis pabrėžė, kad dilgėlinė nėra alerginė liga.
„Dilgėlinė yra lėtinė odos uždegiminė liga, kuriai būdingas tam tikrų putliųjų ląstelių aktyvumas ir jų išskiriami mediatoriai arba cheminės medžiagos sukelia odoje pūkšles.
Dilgėlinę gali sukelti alergenas. Dažniausiai taip būna vaikams, pvz., išgėrė karvės pieno ir išbėrė dilgėlinė. Tai yra klasikinė alerginė dilgėlinė, kuri dažniausiai pasireiškia tik ūmiais atvejais.
Lėtiniais atvejais, kai žmogui dilgėlinė kartojasi, ją provokuoja tam tikri veiksniai. Provokuoja – reiškia nesukelia tiesiogiai.
O provokuoti gali bet kokia infekcija. Tai reiškia, kad bet kokiam uždegimui organizme paūmėjus, gali paūmėti ir dilgėlinė.
Uždegimas gali kilti ir infekcijos metu. Pvz., ūmi dilgėlinė vaikams dažniausiai atsiranda ūmios virusinės infekcijos metu. Pats virusas gali aktyvinti odos ląsteles ir jos sukelia dilgėlinės bėrimus. O juk vakcina ir yra silpna infekcija, susilpninta organizme“, – paaiškino gydytoja J. Staikūnienė-Kozonis.
Medikė sakė, kad išprovokuoti dilgėlinę gali net vaistai, ypač nuo skausmo, kurių galbūt moteris išgėrė, nes skaudėjo ranką injekcijos vietoje.
„Vaistai nuo skausmo yra vieni dažniausių dilgėlinę provokuojančių veiksnių. Dažniausiai tai būna „Ibuprofenas“ arba „Ibumetinas“. Taigi iš karto sakyti, kad tai – vakcinos sukelta dilgėlinė mes negalime.
Be abejo, literatūroje yra aprašomi pavieniai atvejai, kada dilgėlinė paūmėja po vakcinacijos. Tačiau tai tikrai nėra dažnai ir jokiu būdu negalima sakyti, kad po skiepo nuo koronaviruso paūmėja alergijos. Dažnesnis nepageidaujamas poveikis vis dėlto yra miokarditas ir perikarditas“, – pastebėjo J. Staikūnienė-Kozonis.
Nors dilgėlinė ir gali paūmėti po skiepo, daktarė priminė, kad ši liga gali paūmėti ir COVID-19 infekcijos metu.
„Kalbant apie tikrąsias alergines ligas, pvz., alerginį rinitą arba alergiją maistui, kur simptomai pasireiškia, kai yra alergenas, mes nestebime, kad jos paūmėtų po vakcinacijos.
Alergiški žmonės neturėtų bijoti skiepo nuo koronaviruso, nes ten nėra nė vieno baltymo, kuris galėtų sukelti alerginę reakciją. Tik labai nedaugelis žmonių, kurie patyrė anafilaksinį šoką nuo leidžiamų vaistų, operacijos metu, turėtų kreiptis į alergologą prieš skiepą ir jiems turėtų būti atliekami mėginiai, siekiant pasiruošti.
Visiems kitiems specialių priemonių, kad pasiruoštų, nereikia. Bet, jeigu žmogus serga dilgėline, aš visada patariu pradėti įprastą dilgėlinės gydymą prieš skiepą ir jį tęsti kelias dienas po“, – rekomendavo gydytoja alergologė.
J. Staikūnienė-Kozonis pasakojo, kad Lietuvoje tik pavieniai asmenys gali būti alergiški vakcinai.
„Kai darome mėginius universitete, iš tūkstančio, gal vienam būna teigiamas ir tai abejotina. Alergija į vakciną yra ypatingai reta būsena“, – teigė medikė.
Paklausta, kaip susidūrimas su COVID-19 liga gali paveikti lėtine dilgėline sergančius žmones, pašnekovė sakė, kad koronavirusas yra žinomas, kaip laikino imuninės sistemos nusilpimo sukėlėjas. Taigi, kaip ir bet kokia sunki virusinė infekcija, koronavirusas palieka tam tikrą pėdsaką organizme, tad laikinai imuninės sistemos funkcija susilpnėja. Vadinasi, žmogus gali kurį laiką tapti mažiau atsparus infekcijoms.
„Kiek ilgai taip bus, sunku apsakyti – vienam gali būti mėnesį, kitam gali būti ir sunkesni vieneri metai po sunkesnės virusinės infekcijos. COVID-19 infekcija neturi ypatingo poveikio imuninėms ląstelėms, tačiau bet koks virusas gali susilpninti imuninį atsaką ir tada gali pasireikšti lėtinės ligos, kurios buvo organizme.
Tai yra laikini dalykai, bet po ligos reikėtų pasirūpinti savo imunine sistema: pavartoti antioksidantų, vitaminų, gerųjų bakterijų, ypač, jeigu gėrėte antibiotikus, ir atsistatysite“, – patarė medikė.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė, paklausta, ar būta pranešimų apie dilgėlinę, kaip šalutinę reakciją į vakciną nuo koronaviruso, sakė: „Visų COVID-19 vakcinų informaciniuose dokumentuose (pakuotės lapelyje ir preparato charakteristikų santraukoje) yra nurodyta, kad jas vartojant kaip šalutinis poveikis gali pasitaikyti ir dilgėlinė. Jei pasireiškia sunkios alerginės reakcijos simptomų, tokių kaip dilgėlinė ar išbėrimas, alpimas, galvos svaigimas, pasikeitęs širdies ritmas, dusulys, švokštimas (gargimas), lūpų, veido ar gerklės (ryklės) patinimas, pykinimas ar vėmimas, skrandžio skausmas, reiktų kreiptis skubios medicininės pagalbos“.
Anot VVKT atstovės, remiantis vakcinų informaciniais dokumentais, karščiavimas po antros vakcinų „Comirnaty“, „Spikevax“ vakcinacijos dozės pasireiškia dažniau, nei po pirmos. Miokarditas ir perikarditas dažniau pasireiškia po antros vakcinacijos dozės ir dažniau jaunesniems vyrams.
Karščiavimas po pirmos „Vaxzevria“ dozės pasireiškia dažniau, nei po antros.
Bendrieji sustiprinamosios (trečiosios) dozės saugumo duomenys, pasak A. Tautvydienės, buvo panašūs į stebėtą po 2 dozių.
„Tačiau skiepytiems „Comirnaty“ vakcina, limfadenopatija dažniau stebėta po sustiprinančiosios (trečiosios) dozės.
Nuo skiepijimo sustiprinamosios dozės pradžios VVKT yra gavusi 282 pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias po vakcinacijos sustiprinančiąja doze“, – pažymėjo pašnekovė.