Apie tai neseniai pranešė vienas socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas.
Vyras rašė, kad gali paskambinti kas nors, prisistatantis Sveikatos instituto, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Gydytojų asociacijos ar pan. atstovu, kuris žmonių klausia, ar skiepijosi nuo COVID-19 ir, ar po vakcinos buvo nepageidaujamų šalutinių poveikių.
Atsakymai „užregistruojami“ ir už tai padėkojama.
Paprastai po maždaug 20 min. skambina jau kiti „medikai“, siūlantys skubiai įsigyti vaistų nuo būtent jūsų išvardintų šalutinių poveikių.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovai portalą „Delfi“ patikino, kad tikrai iš jų tarnybos niekas gyventojams neskambina ir apie šalutinius poveikius neklausinėja. Taigi tai yra visiškas sukčiavimas.
Kartu VVKT primena rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus. Ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą.
Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė“ nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.
Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje).
Piktybiškai sukurtos, paprastai net ne Lietuvoje registruotos, interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios. Cituojama neegzistuojančių gydytojų palanki nuomonė apie produktus. Įvedus jų pavardes į google paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama arba pakeičiamas egzistuojančio gydytojo vardas, specialybė ir pan. Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.
Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
Žmonės, įsigydami vaistų (ar neaiškios kilmės preparatų, pristatomų kaip vaistai) telefonu iš prekeivių, turguje, taip pat jų parsisiųsdami iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių/parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu, tikrai ne visada įvertina, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų pagydyti. Pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę patys sau. Turgaus, telefoniniai ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tapęs falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins.
Vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų. Tai būtų išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas bei vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą, kurio sudėtyje – paprasčiausias cukrus.
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, paklaustas, ar žino apie tokį sukčiavimo būdą, atsakė: „Apie tokį būdą neteko girdėti, tačiau akivaizdu, kad tai būtų vertinama kaip sukčiavimas.
Policijos patarimas – neteikti jokių asmens duomenų, jokiu būdu neatskleisti el. bankininkystės prisijungimo slaptažodžių telefonu.
Žmonėms reikia būti labai atidiems, vengti bendrauti su tokiais skambinusiais asmenimis, o apie tokius atvejus pranešti teisėsaugai.
Už sukčiavimą baudžiamajame kodekse numatyta iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė“.