Seimo Sveikatos reikalų komitetui ėmus iš esmės spręsti ligonių kasų keliamas įsisenėjusias problemas ir matant, kad situacija negerėja, kyla daug suinteresuotų pusių keliamų diskusijų, klaidinami medikai ir pacientai, neva priėmus pataisas Valstybinė ligonių kasa (VLK) įgis perteklinių galių nepagrįstai stabdyti sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis dėl nustatytų mažareikšmių pažeidimų bei tokiu būdu sunkins pacientams kelią gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir privačiose, ir viešosiose įstaigose.
Ligonių kasos, būdamos privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusių gyventojų (kurių Lietuvoje yra 98,5 procento) interesų atstovėmis ir siekdamos apginti pacientų teisę gauti mokesčių mokėtojų jau apmokėtas ir valstybės laiduojamas sveikatos priežiūros paslaugas, atsakingai patikina, kad tokie nuogąstavimai yra nepagrįsti ir stabdantys Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pritartoms projekto pataisoms galimybę po daugelio metų nevaisingų bandymų galiausiai išvysti dienos šviesą.
„Tiek pacientams, tiek gydymo įstaigoms svarbu žinoti, kad šiuo liberaliu įstatymo pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti tik minimalias poveikio priemones, gydymo įstaigose nustačius tokius teisės aktų pažeidimus, kurie nėra laikytini mažareikšmiais ar atsiradusiais dėl atsitiktinės žmogiškosios klaidos“, – pabrėžia Tatjana Golubajeva, VLK direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo išreikštas ir Prezidentūros palaikymas Seimo narių iniciatyvai kovoti su sisteminėmis problemomis ir įstatymo lygiu priimti pokyčius, kurie VLK, kaip valstybės institucijai, suteiktų įrankius, tarp jų ir griežtesnius, padedančius ginti pacientų interesus. Mat statistika rodo, kad Lietuvos namų ūkiams tenka net apie 29 proc. sveikatos priežiūros sistemos finansavimo, kai Europos Sąjungos vidurkis rodo, kad kitose Europos šalyse ši našta pacientams tesiekia vos 15 proc.
Kodėl reikia pokyčių Sveikatos draudimo įstatyme?
Sveikatos draudimo įstatyme yra įtvirtinta prievolė ligonių kasoms vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą, tačiau jame nėra nustatyta jokių poveikio priemonių, kai tikrinant įstaigas nustatoma teisės aktų pažeidimų. Pavyzdžiui, dabartinis teisinis reglamentavimas nenustato proporcingų, atgrasančių poveikio priemonių už fiktyvių duomenų apie gydymo įstaigų suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas teikimą ar už pažeidžiamą paciento teisę gauti reikiamas paslaugas nemokamai ir imant iš jo priemokas.
Šiuo metu poveikio priemonių taikymas yra nustatytas tik VLK įsakymu patvirtintoje tvarkoje, tačiau teismas pripažino, kad ligonių kasų sprendimams trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis prilygsta tik raginimui savanoriškai atlyginti ligonių kasų nustatytą ir apskaičiuotą nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui.
Dabar Seime svarstomu projektu numatoma nustatyti, kad ligonių kasos tikrintai įstaigai galėtų pateikti nurodymą ištaisyti teisės aktų pažeidimus, sugrąžinti į PSDF neteisėtai gautas pinigines lėšas už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas, grąžinti pacientams neteisėtai iš jų paimtą priemoką už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
Taip pat projektu numatoma, kad įstaigai nevykdant šių sprendimų, sutartis su ja gali būti stabdoma 30 dienų, o jei ir per šį terminą sprendimas neįvykdomas – sutartis nutraukiama.
„Norime atkreipti dėmesį, kad priėmus šiuos Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, sutarčių su gydymo įstaigomis stabdymas ir nutraukimas būtų galimas tik dėl tų sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant būtų nustatyta pažeidimų. Taip pat įstatymu įtvirtinamas reikalavimas nutraukti arba stabdyti sutartį, jei ligonių kasų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad įstaiga neturi galiojančios licencijos teikti šias paslaugas arba tokia licencija yra sustabdyta“, – sako VLK laikinoji vadovė.
Pasak T. Golubajevos, ligonių kasos neturi tikslo bloginti įstaigų ir pacientų padėties, šios priemonės yra tik prevencinės ir atgrasančios nuo galimybės piktnaudžiauti, skatinančios įstaigas elgtis sąžiningai, dirbti vienodomis konkurencinėmis sąlygomis. Be to, visi ligonių kasų sprendimai galės būti skundžiami administraciniam teismui.
VLK primena, kad praeitais metais vykdytų patikrinimų metu buvo nustatyta, jog gydymo įstaigos neteisėtai panaudojo per 643 tūkst. eurų PSDF lėšų už paslaugas, kurių nesuteikė arba kurias teikdamos šiurkščiai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kartu dėl ligonių kasų vykdomos stebėsenos, buvo išvengta dar apie 3 mln. eurų galimo nuostolio PSDF biudžetui.
Ligonių kasos, vykdydamos Viešojo administravimo ir Sveikatos draudimo įstatymuose nustatytą pareigą – partnerių valstybinę priežiūrą, vadovaujasi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ūkio subjektų veiklos priežiūros koncepcija ir teikia pirmenybę informavimui, konsultavimui bei stebėsenai. Tarp jos poveikio priemonių nėra jokių bausmių, jos nenumatomos ir naujajame projekte, todėl medikų organizacijų ir asociacijų viešojoje erdvėje eskaluojama baimė apie esamas ar būsimas sankcijas neturi jokio realaus pagrindo.
Kodėl medikų bendruomenė nepritaria įstatymo pataisoms, anksčiau jau rašė „Delfi“. Apie tai galite skaityti čia ir čia.