Antihistamininiai vaistai – kas tai?
Antihistamininiai vaistai yra skirti gydyti įvairių alergijų simptomus. Visgi gali būti įdomu, kodėl šiems vaistams buvo pasirinktas toks sudėtingas ir ilgas pavadinimas. Vaistininkė Jelena Deksnienė turi paprastą paaiškinimą:
„Mūsų organizme alerginės reakcijos metu išsiskiria cheminė medžiaga – histaminas. Kartu su juo pasireiškia tokie simptomai kaip niežulys, dilgėlinė, bėganti nosis, perštinčios akys ir gerklė, čiaudėjimas bei nuovargis. Siekiant nuslopinti šiuos simptomus, mes turime stabdyti histamino išsiskyrimą organizme, o tam padeda būtent antihistamininiai vaistai“, – pasakoja J. Deksnienė.
Senosios kartos vaistai
Nors vis daugiau žmonių alergijos gydymui renkasi naujos kartos antihistamininius vaistus, visgi dar pasitaiko nemažai pacientų, pasirenkančių senosios kartos vaistus nuo alergijos. Todėl vaistininkė primena, kad tokie vaistai nėra skirti nuolatiniam alerginių ligų gydymui. Jie suveikia pakankamai greitai, tačiau lygiai taip pat turi nemažai šalutinių poveikių.
„Senosios kartos vaistus dažniausiai vartoja stiprią alergiją vabzdžių įgėlimams turintys žmonės. Ji yra itin pavojinga dėl galimo anafilaksinio šoko. Todėl čia vaistų poveikio greitis kartais gali būti gyvybiškai svarbus. Reikia prisiminti, kad šie vaistai suveikia per 30–60 minučių, o jų veikimas trunka 4–6 valandas. Tik vėliau tai kainuoja tokius šalutinius poveikius kaip sutrikusį gebėjimą susikaupti, mokytis, vairuoti automobilį, apima mieguistumas“, – pasakoja J. Deksnienė.
Naujosios kartos vaistai
Šiuo metu alergijas turintys žmonės dažniau renkasi būtent naujosios kartos vaistus. Vaistininkė pasakoja, kad jie ne tik rečiau sukelia mieguistumo pojūtį nei senosios kartos vaistai, bet ir gali būti drąsiau vartojami su kitais vaistiniais preparatais.
„Šiuos vaistus galima vartoti tiek geriamųjų tablečių pavidalu, tiek kaip akių lašelius. Paprastai jų veikimo įsibėgėjimas būna lėtesnis nei senosios kartos vaistų, bet po to jis trunka ilgiau. Ir, žinoma, didžiausias šių vaistų privalumas – rečiau ir silpniau pasireiškiantys šalutiniai poveikiai, kurie trukdo gyventi aktyvų gyvenimo būdą“, – dalinasi J. Deksnienė.
Vaistininkė priduria, kad visus šiuos vaistus, kaip ir visus kitus, reikia laikyti vėsioje, sausoje ir vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Svarbiausia alergijos prevencija
Svarbiausia žiedadulkių alergijos prevencija – žiedadulkių vengimas ar bent jau maksimalus jų sumažinimas aplinkoje. Žiedadulkėms alergiškas žmogus blogiau jaučiasi saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną, kai žiedadulkių koncentracija ore būna didžiausia. Jiems palankesnės vėsios, apniukusios, lietingos dienos. Todėl tam, kad būtų palengvinti sezoninės alergijos sukelti simptomai, budinčios BENU vaistinės vedėja Laura Kairiūkštienė žiedadulkėms alergiškiems žmonėms pranešime žiniasklaidai patarė pavasarį pakoreguoti gyvenimo būdą.
„Pavasarį reikėtų sekti žiedadulkių koncentraciją ore. Tam egzistuoja specialūs interneto puslapiai ar programėlės telefone. Kai žiedadulkių labai daug, stenkitės nebūti lauke, ypač saulėtomis ir vėjuotomis dienomis. O ir būnant atvirame ore galima dėvėti apsauginę veido kaukę bei akinius nuo saulės – jie sumažins žiedadulkių patekimą į kvėpavimo takus ir akis. Grįžus namo rekomenduojama nusiprausti veidą bei pasikeisti lauko drabužius“, – sakė L. Kairiūkštienė.
Vaistininkė pavasarį taip pat ragino namuose nelaikyti atidarytų langų arba tą darant rekomenduoja naudoti apsauginius tinklelius, kurie neįleidžia žiedadulkių į kambarius, o pastaruosius pataria vėdinti po lietaus arba vėlai vakare, kai žiedadulkių koncentracija ore yra mažesnė.
„Tai, greičiausiai, nepadės išvengti sezoninės alergijos, tačiau gali palengvinti juntamus simptomus, nes sumažins kontaktą su alergenu. Įsibėgėjant alergijų sezonui namų vaistinėlę pravartu papildyti ir nereceptiniais vaistais – nosies purškalais, lašais akims, kurie leistų gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, svarbu žinoti, kad antihistamininiai vaistai alergijos negydo, o tik sumažina simptomų intensyvumą. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio šių preparatų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – akcentavo L. Kairiūkštienė.