Tai, jog patarimai dėl apsaugos nuo saulės nėra tik antraeilės rekomendacijos, įrodo statistiniai duomenys – odos vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių visame pasaulyje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 2–3 mln. nemelanominių ir 132 000 melanominių odos vėžio atvejų. Pernelyg didelis saulės ultravioletinės (UV) spinduliuotės poveikis yra pagrindinis odos vėžio išsivystymo rizikos veiksnys, todėl itin svarbu naudoti apsauginius kremus nuo saulės ir degintis saugiai.
„Neužtenka vien fakto, jog jūsų turima priemonė turi SPF apsaugą – derėtų rinktis tinkamus apsauginius kremus nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 SPF filtru. Ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje turime vasaros savaičių, kuomet saulė būna itin negailestinga, tad neprošal naudoti ir SPF 50 apsaugą turinčias priemones, ypač keliaujant po pietinius kurortus“, – įspėja R. Uosienė.
Be to, kad sumažina odos vėžio riziką, apsauginiai kremai nuo saulės taip pat gali padėti išvengti priešlaikinio senėjimo, kurį sukelia saulė. 2013 m. žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtame tyrime nustatyta, jog reguliariai naudojant apsauginius kremus nuo saulės su 15 ar didesniu SPF filtru galima 24 proc. sumažinti matomus senėjimo požymius.
Vaistinės atstovė taip pat pabrėžė, jog veido apsaugai svarbu rinktis apsauginius kremus nuo saulės pagal individualius odos tipus. Esą dėl skirtingų filtrų – mineralinių arba cheminių – derėtų žinoti jų skirtumus ir naudojimo būdus.
„Mineraliniai filtrai skirti kiek jautresnei odai, todėl dažniau rekomenduojami turintiems alergiją saulei, mažiau ją toleruojantiems ir vaikams“, – išskyrė Sveikos odos instituto ekspertė.
Pratintis saulėje palengva
Pasak odos ekspertės, geriausia rinktis popietines valandas, kai saulė ne tokia kaitri. Vidurdienį, maždaug tarp 11–15 valandos, pagal galimybes stengtis saulėkaitoje praleisti kuo mažiau. Atėjus pirmoms kaitrioms ir vasariškoms dienoms, buvimo saulėje laiką ilginti palaipsniui, leisti odai po žiemos kiek įprasti.
Tai, jog patarimas pamažu ilginti buvimo saulėje laiką nėra laužtas iš piršto, pagrindžia moksliniai tyrimai. 2018 m. žurnale „Journal of the American Academy of Dermatology“ publikuotas tyrimas parodė, jog staigus ir intensyvus UV spinduliuotės poveikis yra susijęs su didesne nudegimų ir odos pažeidimų tikimybe. Būtent dėl šių priežasčių rekomenduojama saulėje aklimatizuotis palengva, taip sumažinant nemalonių pasekmių riziką.
„Kuomet pamirštame pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis arba saulėkaitoje kiek persistengiame, patarčiau nenaudoti aliejų ar apskritai riebalų, o vietoje to vėsinti odą šaltu vandeniu ir naudoti pantenolio putas. Taip pat veiksmingi specialūs kremai po saulės vonių, kurie ramina odą ir skatina jos regeneraciją“, – rekomenduoja kosmetologė.
Apibendrindama R. Uosienė pabrėžė, jog šiltuoju metų laiku svarbu tinkamai koreguoti veido priežiūrą, o apsauga su SPF tampa būtina. Ji taip pat atkreipė dėmesį į vaistinėse atliekamų veido odos būklės tyrimų naudą, kurių dėka galima geriau pritaikyti reikiamus produktus ar nukreipti pas specialistus.
„Tarptautinio dermatologijos instituto atlikto tyrimo duomenimis, net 55 proc. moterų ir 40 proc. vyrų turi jautrią arba linkusią raudonuoti odą. Specialaus prietaiso dėka, vaistinėse per kelias minutes galime nustatyti šias bei kitas problemas, taip gyventojams padedant priimti pagrįstus sprendimus dėl savo odos priežiūros produktų ir procedūrų“, – pataria Ramunė Uosienė.
Būtina imtis atsargumo priemonių
Profesorė, Inovatyvios alergologijos centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Violeta Kvedarienė kiek plačiau papasakojo apie alergijas saulei, dar vadinamas fotodermatoze, taip pat apie jų simptomus, diagnostiką ir gydymą.
„Alergijos saulei simptomai varijuoja nuo lengvo niežulio ir paraudimo iki sunkių bėrimų, iškilimų ir pūslių. Egzistuoja iki 20 skirtingų fotodermatozės tipų, kuriuos gali sukelti UV spinduliuotė, esamos ligos ar vaistai. Saulės dilgėlinė ir polimorfinė šviesos dermatozė yra labiausiai paplitę tipai, o fototoksinis ir fotoalerginis dermatitas yra retesni“, – pasakoja V. Kvedarienė.
Pasak profesorės, saulės dilgėlinė yra reta, ūmi odos reakcija, kuri pasireiškia per kelias minutes nuo UV saulės spindulių ar dirbtinės šviesos poveikio ir išnyksta per vieną dieną. Dažniausiai pasitaikanti patologija yra polimorfinė šviesos dermatozė, kuria serga iki 10–20 proc. europiečių ir JAV gyventojų. Simptomai yra paraudimas, niežulys, spuogai ir pūslelės, atsirandantys per kelias valandas ar dienas po buvimo saulėje.
„Alergija saulei diagnozuojama remiantis išsamia anamneze ir bėrimo apžiūra. Įtarus kitas panašių simptomų turinčias ligas, gali būti atliekami kraujo tyrimai. Alergijos saulei ir fotodermatozės diagnozei patvirtinti naudojami fotoprovokacijos ir fotolopo tyrimai“, – teigia gydytoja.
Kaip pasakoja specialistė, alergijos saulei gydymas apima antihistamininius vaistus niežuliui malšinti ir kortikosteroidinius tepalus ilgai trunkantiems bėrimams gydyti. Prevencinės priemonės – vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 11 iki 15 val., naudoti apsauginius kremus nuo saulės su apsauginiais filtrais ir kreiptis dėl fototerapijos į specializuotus dermatologijos centrus likus 4–6 savaitėms iki numatyto UV spindulių poveikio.
„Labai svarbu suprasti, kad alergijos saulei riziką galima sumažinti tinkamai imantis atsargumo priemonių ir koreguojant gyvenimo būdą. Papildomą apsaugą nuo kenksmingų UV spindulių gali užtikrinti ne tik apsauginių kremų nuo saulės su aukštu SPF, bet ir apsauginių drabužių, pavyzdžiui, marškinių ilgomis rankovėmis, plačių skrybėlių ir akinių nuo saulės, dėvėjimas. Būdami lauke, jei įmanoma, rinkitės pavėsyje esančias vietas, ypač didžiausio UV spindulių poveikio valandomis“, – rekomenduoja ekspertė.
Pasak jos, vis daugiau tyrimų rodo, kad tam tikros maistinės medžiagos gali padėti sumažinti alergijos saulei riziką ir pagerinti bendrą odos sveikatą. Pavyzdžiui, antioksidantai, tokie kaip vitaminas C, vitaminas E ir beta karotenas, gali padėti apsaugoti odą nuo žalingo UV spindulių poveikio. Šių maistingųjų medžiagų įtraukimas į savo mitybą su vaisiais, daržovėmis ir maisto papildais gali padėti pagerinti odos atsparumą ir sumažinti alergijos saulei riziką.
„Jei įtariate, kad esate alergiški saulei, arba jei simptomai išlieka nepaisant prevencinių priemonių, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jie gali patarti, kaip geriausia elgtis, ir gali rekomenduoti papildomus tyrimus ar gydymą. Kai kuriems asmenims taikoma desensibilizacijos terapija, kuomet prižiūrint gydytojui palaipsniui didinamas UV spindulių poveikis“, – sako profesorė.
Apibendrinant galima teigti, kad alergija saulei, arba fotodermatozė, yra sudėtinga būklė, kuriai būdingi įvairūs simptomai ir priežastys. Suprasdami, kada ir kaip savo odą reikėtų pasaugoti labiau, galime sumažinti riziką išsivystyti šiai alergijai, ir džiaugtis saulės teikiamais malonumais.