Pasitikrinti antikūnus verta ne tik dėl COVID-19: tyrimas gali parodyti net Laimo ir pavojingas kepenų ligas

Prasidėjus koronaviruso pandemijai apie antikūnus, jų susidarymą, nustatymą ir įvairius skaičius pradėjome girdėti kone kiekvieną dieną. Dabar jau būtų sunku surasti žmogų, kuris nežinotų, kas tai yra. Tačiau antikūnų tyrimai toli gražu neatsirado šios pandemijos metu – antikūnų tyrimas naudojamas kur kas dažniau nei tik COVID-19 ligos atveju ir gali parodyti, kokioms ligoms jau turime apsaugą, o nuo kurių apsaugoti nesame.

Kas yra tie antikūnai ir ką jie parodo?

Iš tiesų, antikūnai buvo atrasti ir pradėti naudoti jau gana seniai. Anksčiausią nuorodą apie antikūnus paminėjo Emilis von Behringas ir Shibasabura Kitasato 1890 metais. Jie parodė, kad serumas, gautas iš persirgusių difterija gyvūnų, perduotas tuo metu sergantiems difterija gyvūnams, gali padėti juos išgydyti. Vėliau, 1901 metais, Behringas už šį darbą buvo apdovanotas Nobelio premija.

Šį kartą pasidomėjome, dėl kokių ligų be COVID-19 dar galima atlikti antikūnų tyrimus ir kokiais atvejais jie naudingi ir reikalingi. Apie antikūnus papasakojo klinikos „Antėja“ gydytoja laboratorinės medicinos veiklos konsultantė Eglė Marciuškienė.

Antikūnai, pasak gydytojos, yra organizmo gaminami imunoglobuliniai. Tai – natūrali organizmo gynybinė sistema. Organizmas gamina 5 tipų imunoglobulinus: M, A, G, E ir D. Koronaviruso metu dažniausiai šnekame apie M ir G. Su įvairiomis infekcijomis – bakterinėmis, virusinėmis ir parazitinėmis kovoja būtent M, A ir G antikūnai.