Kodėl gripu reikia skiepytis kasmet?
Gripo virusas tuo ir klastingas, kad labai greitai mutuoja ir kinta, todėl kol kas nėra tokios vakcinos, kuri galėtų apsaugoti nuo gripo visą gyvenimą. Be to, pasiskiepijus imunitetas gripo virusui, priklausomai nuo organizmo, trunka nuo 6 iki 12 mėnesių. Pernai pasiskiepijau nuo gripo ir vis tiek net kelis kartus sirgau.
Vadinasi, skiepas neveikia?
Gripo vakcina apsaugo nuo gripo ar jo sukeliamų komplikacijų, bet ne nuo peršalimo ligų bendrąja prasme. Svarbu suprasti, kad peršalimo ligos ir gripas nėra tas pats. Gripas – tai ūmi gripo viruso sukeliama kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staiga pakylanti aukšta temperatūra, raumenų skausmas, įkyrus sausas kosulys, itin prasta bendra savijauta. Labiausiai gripas pavojingas dėl jo sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių ar net širdies raumens uždegimai.
Vadinamąjį peršalimą su visais jam būdingais nemaloniais simptomais, tokiais kaip užgulusi ar varvanti nosis, gerklės skausmas, kosulys, pakilusi temperatūra, gali sukelti daugiau kaip šimtas skirtingų virusų (dažniausi – rinovirusai). Deja, kol kas skiepų nuo jų nėra, o lengviau ar sunkiau peršalimo ligomis kasmet nors kartą persergame bene kiekvienas.
Jei nesate pasiskiepiję, sužinoti, ar užklupusi liga – gripas, galima atlikus gripo tyrimą. Jo metu paimamas tyrimo mėginys iš nosiaryklės, iš kurio nustatoma, ar susirgimas tėra peršalimas, ar jį sukėlė gripo virusas.
Yra atvejų, kai pasiskiepiję nuo gripo žmonės suserga tuo pačiu gripu? Ar jie suserga nuo vakcinos?
Gripo vakcina žmogaus organizme gripo nesukelia ir juo nesusargdina. Tai, ką kartais palaikome susirgimu nuo vakcinos, yra natūrali organizmo reakcija į dirgiklį, šiuo atveju skiepą. Kiekvieno žmogaus organizmas yra labai individualus ir į skiepą reaguoja taip pat individualiai. Vieni pasiskiepiję nepajunta jokių šalutinių reiškinių, kitiems pasireiškia trumpalaikis vietinis sudirgimas – šiek tiek parausta ir patinsta aplink dūrio vietą. Retai, bet pasitaiko atvejų, kai sureaguoja visas organizmas ir žmogus pasijunta tarsi susirgęs, tačiau dažniausiai tai taip pat trumpalaikė reakcija.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad pasiskiepijus imunitetas gripui susiformuoja vidutiniškai per dvi savaites, o vyresnio amžiaus žmonėms kartais ir lėčiau. Dėl to skiepytis nuo gripo rekomenduojama iš anksto, kai dar nėra prasidėjęs šios ligos pikas.
Ar besilaukiančioms moterims galima skiepytis nuo gripo?
Ne tik galima, bet ir reikia, nes gripo virusas nėščioms moterims yra itin pavojingas. Remiantis moksliniais duomenimis, gripas gali sukelti rimtų nėštumo komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar net vaisiaus žūtis, gali sulėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis. Pastebima, kad nėštumo metu gripu sirgusių gimdyvių naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Taigi, gripo vakcina gali padėti apsaugoti ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį, todėl besilaukiančios moterys skiepijamos nemokamai. Be to, jau žinoma, kad, paskiepijus būsimą mamą, iki šešių mėnesių trunkantis imunitetas gripui susiformuoja ir naujagimiui. Galima sakyti, kad pasiskiepijusios mamos naujagimis nuo gripo apsaugomas visam sezonui.
Ar skiepytis nuo gripo galima žindančioms mamoms?
Kūdikį krūtimi maitinančios mamos dažnai baiminasi, jog pasiskiepijusios gripo vakcina per pieną gali perduoti gripo virusą savo atžalai. Tokia baimė nepagrįsta dėl kelių priežasčių. Pirma, gripo vakcinoje nėra naudojamas gyvas aktyvus virusas, kuris galėtų sukelti ligą ar juolab per kūno skysčius būti perduotas vaikui. Antra, nėra mokslinių duomenų, kad pasiskiepijusi mama per pieną gali pakenkti mažyliui. Atvirkščiai, nepasiskiepijusi mama rizikuoja pati užsikrėsti gripo virusu ir juo užkrėsti šeimos narius ir kūdikį.
Ar galima gripo vakcina skiepyti vaikus?
Kaip ir suaugusiems, vaikams taip pat rekomenduojama skiepytis nuo gripo, nes kol kas tai yra pati efektyviausia gripo prevencijos priemonė. Gripo vakcina skiepijami vaikai nuo 6 mėnesių amžiaus. Tiesa, svarbu žinoti, kad, kitaip nei suaugusieji, anksčiau neskiepyti vaikai iki 9 metų nuo gripo skiepijami du kartus. Taip daroma dėl to, kad mažų vaikų imuninė sistema nėra tokia „ištreniruota“ kaip suaugusiųjų ir imunitetas gripo virusui formuojasi lėčiau.
Kodėl norint pasiskiepyti nuo gripo reikia būti sveikam?
Šiuo klausimu svarbu atskirti lėtines ir ūmias ligas. Skiepijantis nuo gripo svarbu, kad tuo metu žmogus nesirgtų ūmiomis peršalimo ar kitomis ligomis, organizme nebūtų ūmių uždegimų. Bet kokia vakcina sukelia tam tikrą stresą organizmui ir imuninei sistemai, o ūmiai sergant šis jau ir taip patiria didelį stresą. Dėl to prieš skiepijantis gripo vakcina būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją ir įsitikinti, ar galima pasiskiepyti. Lėtinės ligos neturi įtakos skiepams nuo gripo, negana to, sergantiems lėtinėmis ligomis itin rekomenduojama pasiskiepyti, nes gripas gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą ar komplikacijų.
Lietuvoje gripas įprastai pasiekia tik sausio–vasario mėnesiais. Kada geriausias laikas skiepytis?
Tinkamas metas pasiskiepyti nuo gripo yra rudens ir žiemos mėnesiai, iki didžiųjų metų švenčių. Įprastai daugiausia žmonių pasiskiepija būtent spalio–lapkričio mėnesiais. Reikia turėti omenyje, kad pasiskiepijus imunitetas gripui susiformuoja vidutiniškai per dvi savaites, todėl skiepytis reikėtų dar iki gripui pasiekiant prognozuojamą piką. Įprastai gripo epidemija Lietuvoje skelbiama sausio–vasario mėnesiais.
Kaip pasiruošti skiepams nuo gripo?
Skiepams nuo gripo ruoštis nereikia. Svarbu, kad nusprendę pasiskiepyti nesirgtumėte ūmiomis peršalimo ar uždegiminėmis ligomis. Nusprendę pasiskiepyti pirmiausia turite apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris patvirtins, ar esate sveikas ir galite skiepytis. Gavę patvirtinimą galėsite tą pačią dieną pasiskiepyti.