Ši lengvai užsidedanti medžiaga, po audrų išmetama į Baltijos jūros pakrantes, yra labai panaši į gintarą.
Sušilęs baltasis fosforas užsidega ir gali įkaisti net iki 1000°C. Taigi žmonės rizikuoja stipriai nusideginti.
Šiemet jau buvo žmonių, kurie, supainioję gintarą su baltuoju fosforu, pateko į ligoninę. Užteko gintarą primenantį fosforo gabalėlį įsidėti į kišenę.
Taip nutiko vilniečio Tomo K. sūnui, kuris irgi netyčia supainiojo gintarą su baltuoju fosforu.
„Šiandien ligoninėje pamačiau savo vaiko perrišamas žaizdas ir supratau, kad turiu perspėti ir kitus.
Būkite atsargūs rinkdami gintariukus Baltijos pajūryje!!! Mano sūnus įsidėjo gabaliuką į marškinių kišenę, o ten pasirodo buvo baltasis fosforas. Sušilęs jis užsiliepsnoja ir dega apie 1000 C temperatūra, beveik neįmanoma užgesinti. Per keletą sekundžių apdegė krūtinė, rankos. Rezultate savaitė ligoninėje, perrišimai su narkoze, dar šiandien praėjus 2 sav. kraujuoja žaizdos.
Saugokite vaikučius pajūryje, patikrinkite ką jie randa, neleiskite dėtis į kišenes, nes fosforo neįmanoma atskirti nuo gintaro“, – rašė socialiniame tinkle „Facebook“ Tomas, pasidalijęs apdegusių vaiko marškinėlių nuotrauka ir sutikęs, kad istorija būtų paviešinta portale „Delfi“. Jo įrašas bemat sulaukė daugybės pasidalijimų socialiniame tinkle.
Susisiekus su juo, vyras sakė iš Klaipėdos vaikų ligoninės mediko išgirdęs, kad kasmet sulaukia mažųjų pacientų, apsideginusių baltuoju fosforu. Tad keista, kad pajūryje nėra jokių įspėjimų apie šią pavojingą medžiagą.
Kaip nurodo Aplinkos apsaugos departamentas, Baltijos jūros dugne po Antrojo pasaulinio karo nugulė milžiniški cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Viena pavojingiausių jūroje palaidotų cheminių medžiagų – baltasis fosforas.
„Šie nedideli gintarą primenantys fosforo gabalėliai yra užsideganti cheminė medžiaga, dažnai po audrų išmetama į Baltijos jūros pakrantes. Į jūrą baltasis fosforas pateko kuomet po II-ojo pasaulinio karo cheminiai ginklai (aviacinės bombos, artileriniai sviediniai, minos, dūminės granatos ir kt.) buvo kraunami į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetami per laivo bortą ar skandinami su visu laivu, taip atsikratant nereikalingos amunicijos. Viena iš cheminio ginklo kapinyno vietų Baltijos jūroje – 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų nutolęs Gotlando įdaubos rajonas.
Baltasis fosforas yra pavojingas, kadangi dėl sąlyčio su oru jis pradeda rūkti, savaime užsidega ir gali įkaisti net iki 1000°C. Todėl reikėtų vengti jį liesti, nes taip galima stipriai nusideginti. Nusideginus, žaizda pasidengia rudos spalvos plutele ir gyja labai lėtai (iki 2–3 mėn.). O fosforui patekus į organizmo vidų galima smarkiai apsinuodyti: jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas kepenyse.
Baltasis fosforas vizualiai labai panašus į įprastą gintarą ir nors skiriasi šių medžiagų tankis, tačiau atpažinti pavojingą cheminę medžiagą sudėtinga. Tad nusprendę rinkti gintarus, laikykitės visų įmanomų atsargumo priemonių: mūvėkite pirštines, nedėkite surinktų akmenukų į kišenes ir leiskite surinktiems gintarams gerai išdžiūti atviroje erdvėje.
Jei radinys staiga pradėtų kaisti ar net degti – reaguokite greitai. Cheminės medžiagos pažeistą vietą kuo skubiau gausiai vėsinkite vandeniu ir kreipkitės į medikus. O jei įtariate, jog aptikote būtent į baltąjį fosforą panašią medžiagą, nemeskite radinio bet kur į šalį, o apie jį praneškite Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybai telefonu (8 5) 273 2995“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento puslapyje.