Nors dabartinė konservatorių bei liberalų valdžia, atsisakiusi viešų renginių, visiškai suignoravo Prezidento Antano Smetonos tik ką – rugpjūčio 9-ąją – praėjusią 150 gimimo metinių sukaktį (ir 80-ąją žūties – taip pat), Vilniuje, rodosi, dar esama valios, jei tik sutars miesto taryba, pastatyti šia...
Antanas Smetona
262 straipsnių
Antanas Smetona (1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr. – 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV, 1975 m. jo palaikai buvo perkelti iš Klivlando Knollwood Cemetery Mausoleum į All Souls kapines Čardone, Ohajo valstija) – tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas.
Jeigu Vilniaus taryboje bus politinės valios, paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai sostinėje gali iškilti 2026 m., sako meras Valdas Benkunskas. Visgi, pabrėžia jis, visi sprendimai yra miesto tarybos narių rankose.
Prieš gerus penkiasdešimt metų JAV mokslininkai Pentagono užsakymu sukūrė unikalią ir sudėtingą tankų maskavimo sistemą, sudarytą iš specialių dažų, tinklo ir netgi veidrodžių konstrukcijos – bandymai rodė, kad niekas negalėjo net plyname lauke įžvelgti taip apipavidalintos kovinės mašinos. Ir ta pr...
Vilniečiams 1917 m. pavasaris buvo ypač sunkus. Guodė nebent viltis, kad jis bus geresnis už iškentėtą žiemą, tačiau badas, nuolatinis karo palydovas, nesitraukė. Vokiečių magistratas vis kėlė duonos kainą, vis mažino kasdieninę jos normą. Nuo gegužės 1 d. vienam žmogui buvo leidžiama nusipirkti vos...
Didžiausia prezidento rinkimų intriga – antrasis turas: išskaičiavo, kokių galimybių į jį patekti turi Šimonytė ir Vėgėlė (45)
Šiųmečių Lietuvos prezidento rinkimų intriga yra ne tai, kas taps šalies vadovu, o kas su Gitanu Nausėda pateks į antrąjį turą. Realiausiais tokiais kandidatais vadinami Ingrida Šimonytė ir Ignas Vėgėlė. Tačiau pabrėžiama, kad abiem jiems trūksta aktyvios rinkimų kampanijos, o tai gali reikšti, kad ...
Diskusijos ir ginčai dėl Salomėjos Nėries išpaminklinimo labai panašūs į neseniai virusias aistras dėl Justino Marcinkevičiaus ir Antano Smetonos įpaminklinimo. Galima neabejoti, kad ir ateityje to neišvengsime.
Apie prieš 80 metų, 1944-ųjų sausio 9-ąją, gaisre žuvusio Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjo, teisininko, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos veiklos reikšmę istorijoje išeivijos literatūros mokslininkas, mitologas, kalbininka...
Ne taip seniai Lietuvos gyventojai ir piliečiai karštai ginčijosi, ar sostinėje turėtų būti įamžintas paminklu pirmasis ir paskutinysis Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Artėjant gruodžio 17-osios – A. Smetonos grįžimo į valdžią – metinėms vėl atgyja diskusijos, kaip vertin...
Lietuvos prezidento Antano Smetonos pasitraukimas į Vakarus per upelį Kybartuose, kur tada ėjo siena su Rytprūsiais, iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai, nes Latvijos ir Estijos prezidentai liko su savo tautomis ir buvo sunaikinti.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla netrukus išleis Herkaus Kunčiaus romaną „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“. Herkus Kunčius (gim. 1965) – žymus prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas produktyviausių ir skandalingiausių lietuvių rašytojų, nuosekliausiai atstovaujančių postmodernizmo estetikai...
Su profesoriumi, valstybės vadovu, kalbėjomės apie gyvenimą sovietmečiu, kaip iš dabartinės perspektyvos vertina to meto įvykius ir koks ministras jo anūkas Gabrielius Landsbergis.
1933 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos skautų ir viso krašto gyvenime nutiko įsimintinas įvykis – Lietuvą aplankė tarptautinio skautų judėjimo įkūrėjas ir vadovas, generolas lordas Robertas Baden-Pauelas (angl. Lord Robert Baden-Powell, 1857–1941).
Nors Dzūkijoje ir šiaip visi keliai veda pro Merkinę, šį savaitgalį ten suko net ir tie, kam nebuvo pakeliui. Suviliojo merkiniškių atgaivintas senovės dienų festivalis „Samanos“, kvietęs didingą Merkinės istoriją atrasti per maistą ir nebanaliai pramogauti ypatingoje vietoje, iš kurios atsiveria įs...
Plungės mieste, Žemaitės gatvėje, prie geležinkelio, aukštaūgių storakamienių eglių draugijoje stovi apleistas raudonų plytų lipdinys – vandens bokštas, vietinių dar pramintas Bombėjumi. Šiandien šis milžinas, kadaise priklausęs geležinkelio stočiai ir aprūpindavęs garvežius vandeniu, skaičiuoja 90-...
Flirtas, nuogybės pliaže ir ištvirkavimai: tarpukario lietuviai Palangoje beprotiškai pasileisdavo plaukus (6)
Tarpukariu Palangoje buvo viskas leistina – pasikelti suknutes aukščiau kelių, greitai užmegzti flirtą, meilintis svetimai žmonai, šokti ir gerti iki paryčių ir to niekas nelaikė ištvirkavimu.
Sausa statistika: 1921 m. kovo 31 d. lygiai 12 val. oficialiai nustatyta nauja siena tarp Latvijos ir Lietuvos respublikų. Mūsų valstybė atgavo Palangą ir beveik 20 km pajūrio ruožą.
Dvi kultūros paveldo vertybės – Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių (ritualinių baseinų) pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje (16, 16A), kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, kultūros ministro įsakymais paskelbti valstybės saugomais nacionali...
Šalies vadovas Gitanas Nausėda, penktadienį dalyvaudamas paminklo prezidentui Antanui Smetonai atidengime Palangoje, teigė, kad tikisi, jog pirmojo Lietuvos prezidento įamžinimas dar atras vietą ir Vilniuje. G. Nausėdos teigimu, A. Smetonai reikia nusilenkti, o tam, kad galėtume tą padaryti, reikia ...
Praėję Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai buvo gera proga pakalbėti apie demokratiją, jos vertybes, teisės viršenybės principą ir pačią teisinės valstybės sampratą. Diskusijų ir minėjimų centre, suprantama, buvo 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij...
Taip įtakoti draudimą aiškina mano studentai, o šią prakilniąją išmintį į jų galveles įkala mūsų lietuvių kalbos mokytojos bei vis dar pasitaikantys mokytojai. „Negalima įtakoti, nes skamba kaip kakoti!“ – choru pragysta būsimieji žurnalistai, oratoriai ir redaktoriai.