JAV prezidento rinkimai 2024

JAV prezidento rinkimai vyko 2024 m. lapkričio 5 d., juos laimėjo Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų kandidatę Kamalą Harris. D. Trumpas prezidento pareigas jau yra ėjęs 2016-2020 metais. Tai buvo 60-ieji JAV istorijoje prezidento rinkimai. Dabartinis JAV prezidentas demokratas Joe Bidenas iš pradžių skelbė, kad sieks antrosios ketverių metų kadencijos, tačiau 2024 m. liepos 22 dieną pranešė, kad traukiasi iš kovos. J. Bidenas išreiškė paramą viceprezidentei K. Harris. 2025 metų sausį D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as bus inauguruoti, jų kadencija truks 4 metus.

Kaip vyksta JAV prezidento rinkimai?

Kiekviena valstija turi tam tikrą delegatų balsų skaičių, kurį lemia gyventojų skaičius. Iš viso jų 538, taigi nugali kandidatas, kuriam pavyksta gauti 270 ar daugiau. Tai reiškia, kad rinkėjai turi lemiamą balsą valstijos lygio rinkimuose, o ne visos šalies masto, todėl įmanomas toks variantas, kai kandidatas, gavęs daugiausia balsų visoje šalyje (kaip kad Hillary Clinton 2016 metais), pralaimi rinkimų kolegijoje.

Visose valstijose, išskyrus dvi, galioja „laimėtojui atitenka viskas“ taisyklė. Taigi, daugiausia gyventojų balsų joje surinkęs kandidatas gauna visus valstijos balsus rinkikų kolegijoje.

Dauguma valstijų aiškiai palankios vienai ar kitaip partijai, todėl įprastai dėmesio centre atsiduria tos, kuriuose gali laimėti tiek viena, tiek kita. Jos dar vadinamos lemiančiomis.

Nors didžiausias dėmesys tenka būtent prezidento rinkimams, amerikiečiai rinks ir naujų Kongreso – šalies įstatymų leidžiamosios valdžios – narių. Rinkimuose paaiškės, kam atiteks visos 435 vietos Atstovų rūmuose, paaiškės ir 33 nauji Senato deputatai.

Atstovų rūmus šiuo metu kontroliuoja Respublikonų partija, o Demokratų partija atsakinga už Senatą. Įstatymus priima abu rūmai, todėl gali kontroliuoti Baltųjų rūmų planus, jeigu kontroliuojanti partija bet kuriuose rūmuose nepritaria prezidentui.

Įprastai prezidento rinkimų nugalėtojas paaiškėja rinkimų naktį, tačiau 2020 metais stebėjome kitokį scenarijų – balsai buvo skaičiuojami dar kelias dienas.

Naujienos

JAV prezidento rinkimų kandidatai: kas jie?

Donaldas Trumpas

Amžius: 78 metai

Respublikonų partijos kandidatas JAV prezidento rinkimuose.

2016 m. rinkimuose nugalėjo Hillary Clinton ir tapo 45-uoju JAV prezidentu.

2020 m. pralaimėjo dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui.

D. Trumpui gresia dešimtys kaltinimų dėl įtariamo sąmokslo pakeisti 2020-ųjų rinkimų rezultatus. Kandidatas iki šiol sako neva iš jo buvo pavogta kadencija.

Jis taip pat kaltinamas itin slaptų saugumo dokumentų paėmimu, kai paliko Baltuosius rūmus, o 2024 m. gegužę pripažintas kaltu dėl verslo dokumentų klastojimo, kai pornografijos žvaigždei Stormy Daniels sumokėjo už tylą.

Susiję straipsniai

Kamala Harris

Amžius: 60 metų

Demokratų partijos kandidatė JAV prezidento rinkimuose.

Nominaciją varžytis prieš D. Trumpą gavo 2024 m. rugpjūtį po to, kai liepą Joe Bidenas paskelbė nebesieksiantis antrosios kadencijos.

2020 m. J. Bidenui laimėjus rinkimus, ji tapo viceprezidente.

Prieš tai 2003 m. išrinkta San Francisko apygardos prokurore, o 2010 m. – generaline prokurore. 2016 m. Kalifornijos valstijoje išrinkta JAV senatore.

Norėjo dalyvauti 2020-ųjų prezidento rinkimuose, bet 2019 m. pasitraukė iš vidinės demokratų kovos.

K. Harris tėvai – imigrantai. Motina atvyko iš Indijos, tėvas kilęs iš Jamaikos.

Susiję straipsniai

Įdomūs faktai apie JAV prezidento rinkimus

Ekspertai: kuris kandidatas palankesnis Lietuvai?

Kamala Harris, nors europiečiai įsivaizduotų, kad būtų gerokai palankesnė, mano nuomone, tęstų tokią pat labai atsargią Joe Bideno užsienio politiką. Pagrindinė idėja, matyt, būtų toliau daryti viską, kad neeskaluotų situacijos ir galimo tiesioginio konflikto su Rusija. Ta eskalacijos baimė turbūt yra didžiausias nerimo šaltinis man ir tiems, kurie mato, kaip atsargiai amerikiečiai iki šiol remdavo Ukrainą, ir susilaikydavo nuo bet kokių žingsnių, kurie neva provokuotų Rusiją.

Donaldas Trumpas savo ruožtu Europoje vertinamas kaip neprognozuojamas prezidentas, galintis vėl sugriauti transatlantinius santykius, vienašališkai priimti sprendimus. Tačiau iš kitos pusės Trumpo prezidentavimas galėtų apskritai įnešti daugiau dinamikos visoje tarptautinėje sistemoje. Jis yra ne kartą sakęs, kad nori atnaujinti JAV galią per stiprybę – stiprios JAV priverstų kitus konkurentus priimti JAV sąlygas ir atitinkamai Trumpas tokiomis sąlygomis derybose galėtų pasiekti gerų rezultatų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas

Jei lyginame Kamalą Harris ir Donaldą Trumpą, nepaisant to, ką jie sako, ir netgi nepaisant to, kad Trumpas jau vieną kadenciją buvo JAV prezidentu, mes negalime daryti labai aiškių prognozių, kokia bus jų užsienio politika.

Vienas faktas, kuris aiškus, iš Kamalos Harris turbūt neturėtume tikėtis tokio paties aktyvumo užsienio politikoje dėl Europos ar NATO, kiek buvo Bideno.

Dėl Donaldo Trumpo taip pat turime klausimų. Iš vienos pusės dėl to, kad jis save pozicionuoja kaip nenuspėjamą politiką. Iš kitos pusės, mes jau matėme vieną jo kadenciją, kaip atrodė jo užsienio politika. Tačiau dėl to, ko bus galima laukti naujos kadencijos, daug kas priklausys, kas bus Trumpo komandoje. Taip pat nuo to, kiek jis turės noro keisti procesus institucijose, kurios dalyvauja užsienio politikos formavime.

Galima tikėtis, kad jis bandys ten paskirti sau lojalius žmones o tai reiškia, kad sumažės tikimybė, jog jį bus galima kontroliuoti.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė

Lietuvai svarbiais NATO, paramos Ukrainai klausimais iš Kamalos Harris tikėtinas Bideno administracijos tęstinumas: palaikymas NATO bei iš principo tvirta, bet kartais gana atsargi parama Ukrainai.

O Donaldo Trumpo politiką lems ir jo intuicija, ir komanda. Kampanijos metu jis nedetalizavo nei ketinimų, nei veiksmų NATO ar Ukrainos atžvilgiu. Tad paliekama plati terpė spėlionėms, ką reiškia pažadas karą pabaigti per itin trumpą laiką. Tai, kad jį nuolatos lydi Richardas Grenellis, turėtų kelti nerimą. Ypač tiems, kurie kartoja, jog Trumpas tęs pirmosios kadencijos politiką. Ji, nors retorika buvo aštri, galiausiai mūsų regionui nebuvo itin nepalanki.

Rytų Europos studijų centro direktorius

Video

Svarbiausios JAV prezidento rinkimų datos

Lapkričio 5 rinkimų diena. Lemiamas balsavimas Kolumbijos apygardoje ir visose 50 valstijų. Renkamas ne tik prezidentas, bet ir 34 Senato, 435 Atstovų Rūmų nariai bei 12 gubernatorių.

Gruodžio 11 valstijos turi galutinai patvirtinti savo rinkikus.

Gruodžio 17 rinkikai kiekvienoje valstijoje susirenka ir balsuoja už kandidatus į prezidento bei viceprezidento postus.

Sausio 3 susirenka 119-asis Kongresas. Prisiekia išrinktieji Atstovų rūmų ir Senato nariai

Sausio 6 oficialiai patvirtinami prezidento rinkimų rezultatai. Atstovų rūmai ir Senatas tai padaro bendroje sesijoje, per kurią formaliai suskaičiuojami ir susumuojami kiekvienos valstijos balsai.

Sausio 20 inauguruojami išrinktasis JAV prezidentas ir viceprezidentas.