vorai

Vorai visada gyveno kartu su žmonėmis, todėl keista, kiek daug apie juos vis dar nežinome. Viena iš ilgai besitęsiančių paslapčių buvo susijusi su tuo, kaip vorai atpažįsta kvapus. Dabar naujausi tyrimai pagaliau atskleidė šią paslaptį.

Jei būtume paprašyti įvardyti vietą, kurioje gyvena pavojingi nuodingi gyvūnai, dauguma mūsų tikriausiai pagalvotų apie Australiją, kurioje šliaužioja nuodingiausios gyvatės pasaulyje – pakrantiniai taipanai, arba apie Braziliją, kurioje ropinėja geltonieji skorpionai. Europa vargu ar patektų į šį s...

Vorai namuose gali tapti tikra problema, jei jų daugėja. Kaip jų atsikratyti arba sumažinti jų skaičių, rašo „Home and Gardens“.

Iš Didžiosios Britanijos atvežtą kemperį tvarkiusi Monika jame aptiko vorą, kaip paaiškėjo, daug kartų nuodingesnį nei vietinės rūšys. „Šiuo metu Lietuvoje jis yra nuodingiausias“, – sako gamtininkas Deividas Makavičius, kuris ir paaiškino, kiek šie vorai pavojingi ir kiek tikėtina, kad išplis mūsų ...

Šių vorų nepastebėti beveik neįmanoma. Patelės yra išties stambios, geltonai juodai dryžuotos. Šiuo metu jos jau aptinkamos Lietuvos pievose ir soduose, kur mezga tinklus. Ryškūs, bites primenantys raštai įspėja nesiartinti. Tai pataria padaryti ir gamtininkai.

Namų aplinkoje, o ypač ten, kur laikomos senos knygos ir popieriai, galima išvysti labai neįprastą gyvūną. Šis skorpioną primenantis gyvis gali ne juokais nustebinti savo išvaizda.

Mažo biudžeto B kategorijos kino kūrėjas Kiahas Roache-Turneris, kuris labiausiai žinomas siaurame kinonamų rate iš siaubo veiksmo komedijų „Vairmvudas“ ir „Nekrotronikas“, šįkart nusprendė visus nustebinti su klasikinį modelį turinčiu siaubo trileriu „Vorai“. Na, o kaip jam sekėsi prikelti užmirštą...

Arachnofobija – viena dažniausių ir didžiausių fobijų, pasireiškianti ypatinga baime vorams. Dažniausiai tie, kurie turi šią nemaldomą baimę, sustingsta pamatę net mažytį voriuką. Ką jau kalbėti apie namuose ropojantį juodą pabaisą. Purkšti chemines priemones nesinori dėl savo pačių sveikatos, tačia...

Gamtininkas Gerardas Paškevičius sako, kad šie vorai, dar vadinami lietuviškaisiais tarantulais, sutinkami vis dažniau, mat jų populiacija yra padidėjusi, nors kažkada jie buvo reti. Tai vieni iš nedaugelio Lietuvoje gyvenančių vorų, kurie galėtų prakąsti žmogaus odą, tačiau kąstų jis tik išimtiniu ...

Gamtos atradimais, fotoklajonėmis ir sumaniais tekstais su plačia skaitytojų bei žiūrovų auditorija besidalinantis Marius Čepulis turėjo progą patyrinėti ir tolimus Tailando kraštus.

Užfiksuoti vaizdai vasario mėnesiui tikrai neįprasti. Senos žolės stiebus ir stagarus nuklojo daugybė voratinklių, ant kurių galima pamatyti gausybę skirtingo dydžio vorų. Toks reiškinys žiemos mėnesį daugelį pribloškė, tačiau paaiškinimas jam yra.

Ne visiems svajonių augintinis yra pūkuotas kačiukas, šuniukas ar triušiukas. Juk ne mažiau įdomu rūpintis didžiuliu plaukuotu voru, skorpionu ar šimtakoju, jei tik turite tam pakankamai drąsos. Kadaise įsigeidęs globoti didelius ir keistus vorus, Edgaras Čepulkovskis savo kailiu įsitikino, kaip sud...

Artėjant vorų dauginimosi sezonui, esant vėsesniems, drėgnokiems orams, daugelis tikriausiai pastebėjo, kad namuose padaugėjo vorų.

Dažnai nerimaujantys, kartais verkiantys, bet galiausiai nugalėję patys save – grupė žmonių per specialią Londono zoologijos sodo programą mokosi įveikti intensyvią vorų fobiją. Daugybė žmonių bijo vorų, tačiau kraštutiniu atveju arachnofobija gali būti pražūtinga: žmonės, staiga išvydę vorą, gali s...

Juodosios našlės voro įkandimas yra vienas iš mirtingiausių ir pavojingiausių, ir ne veltui. Jos nuodai yra 15 kartų stipresni už barškuolės gyvatės nuodus, tačiau jos linkusios saugoti savo didžiausią turtą, o ne iškart jį paleisti.

Pripažinkime, vorai ir jų voratinkliai namuose atrodo ne tik nehigieniškai, bet ir daliai žmonių kelia šiurpą. Ypač kad tokių vaizdų gali pasitaikyti net ir pedantų namuose. Vorų gali padaugėti rudenį, kai atšalus orams jie pradeda migruoti į gyvenamąsias patalpas. Pasirodo, išvalyti voratinklius ir...

Nuo rugsėjo iki spalio vidurio tęsiasi vorų poravimosi sezonas, todėl žmonės dažniau pastebi juos savo namuose. Atgrasyti voragyvius padeda pipirmėčių aliejus arba stipri pipirmėčių arbata, nes vorai kvapą ir skonį jaučia kojomis, o tai reiškia, kad ropoti pro stiprų kvapą jiems yra itin nemalonu.

Klysta manantys, kad visi Lietuvoje gyvenantys vorai yra visiškai nepavojingi. Susitikimas su keliais jų vis dėlto gali baigtis nemaloniai. Vieną tokių vorų braškių lysvėje aptiko Arildas. Vasaros pabaiga – kaip tik šių vorų poravimosi metas, tad nemažai jų dabar galima sutikti pievose bei soduose.

Negyvi vorai amžiams sustingsta šiurpiose pozose – susirietę. Pasirodo, net ir tokius juos galima praktiškai panaudoti robotikoje. „Rice“ universiteto mokslininkai plėšriavorių pomirtinę būseną sumaniai naudoja naujai robotikos šakai, kuriai jau davė nekrobotikos pavadinimą.

Vasarą daug laiko praleidžiame gamtoje – sodybose, parkuose, prie vandens, taip pat daug keliaujame, apsistojame svečių namuose, viešbučiuose. Šiose vietose žmogus susiduria su daugybe vabzdžių. Jų tyko blakės, bitės, blusos, erkės, uodai, vorai, skruzdės ir kt. Pasidomėjome, kaip atpažinti, kas įka...