Apie trūkumus vertinant aplinkai padarytą žalą „Žinių radijo“ laidoje „Tvari Lietuva“ pasakoja advokatas bei Viešojo intereso gynimo fondo vadovas Saulius Dambrauskas ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslo darbuotoja dr. Ieva Misiūnė.
S. Dambrauskas: teismas išnaudoja visus kliuvinius, kad nespręstų viešojo intereso klausimų
Advokato nuomone, dabartinės aplinkos žalos vertinimo metodikos yra primityvios. Prisimindamas Ceikinių g. augusio medžio atvejį, pašnekovas teigia, kad atlikus tinkamas ekspertizes buvo galima taikyti net kelis teisinius straipsnius. Vis dėlto nors Vilniaus savivaldybė yra pajėgi investuoti į tokias ekspertizes ir nustatyti tikrąjį žalos mastą, dėl prokuratūros požiūrio tokių veiksmų nesiima.
„Klausimas yra ar nukertant tą medį buvo pažeista viešoji tvarka? Ar galime teigti, kad buvo atlikti veiksmai, kurie šokiravo, papiktino visuomenę? Vadinasi net viešosios tvarkos pažeidimo straipsnis, kuris yra baudžiamojoje teisėje gali būti ir turėjo būti taikomas. Vis dėlto prokuratūra pasižiūrėjo supaprastintu būdu. Beje, yra dar vienas straipsnis: Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimai, kuris taip pat buvo pažeistas ir padaryta didžiulė žala. Taigi pagal vertę buvo galima pritempti abu šiuos straipsnius ir juos taikyti. Esant baudžiamajai atsakomybei atsiranda galimybė ieškoti ir neturtinę žalą. Vadinasi, atlikus rimtą ekspertizę, savivaldybė yra pajėgi formuoti tokią bylą ir tokį (nekilnojamo turto – ELTA) vystytoją realiai nubausti“, – mintimis dalinasi visuomenininkas.
Pašnekovo teigimu didžiausia problema yra tai, kad teismų sistema kelia nepasitikėjimą visuomenei, nes šie nepripažįsta teisės ginti viešojo intereso nei privatiems, nei juridiniams asmenims.
„Kaip didžiausią problemą matau tai, kad teismai yra tapę valdžios institucijų galios teisinimo instrumentu. Tiek visuomenė, tiek advokatai nebepasitikime teismų teisingumo vykdymo funkcija, ypač santykyje su valdžios institucijomis. Teismai nepripažįsta nei privatiems, nei juridiniams asmenims teisės ginti viešąjį interesą. (...) Viešasis interesas yra tai, kas apima mus visus: oras, mūsų gerbūvis, miškai. Bet jei kreipsitės į teismą dėl medžio, jie atsisakys priimti ieškinį ir nurodys, kad turite įrodyti, jog medis jums priklausė, ar kad jūsų teritorija tiesiogiai ribojosi su medžiu. Toks supaprastintas požiūris lemia, kad mūsų valstybėje viešąjį interesą gina tos institucijos, kurios yra nepajėgios tą daryti“, – situaciją aiškina advokatas.
S. Dambrauskas pabrėžia, kad žalos kompensacijos suvokimas yra tiesiogiai lemiamas vertės suvokimo. Pasak jo, teisinėje sistemoje vykstantys pokyčiai šia tema yra labai lėti ir priklausomi nuo teisėjų mentaliteto.
„Nuolatinės tokio tipo bylos leidžia po mažą žingsnelį žengti į priekį ir viešojo intereso gynimas po truputėlį skleidžiasi. Vis dėlto, šiuo metu teismas išnaudoja visus kliuvinius, kad nespręstų viešojo intereso klausimų, o byla nepasiektų pažeidimų nagrinėjimo“, – sako specialistas.
Neįvertinta aplinkos vertė – ekosistemų paslaugos
Nors ekosistemų gamtiniai elementai atlieka daugybę funkcijų ekosistemos viduje, dažnai jų vertė lieka nematoma, pastebi I. Misiūnė. Pasak jos, šios funkcijos, patekusios į socioekonominę sistemą, tampa nauda žmonėms – virsta ekosistemų paslaugomis.
Specialistė pabrėžia, kad tokios paslaugos yra skirstomos į kelias skirtingas grupes ir pateikia tris pagrindines: aprūpinimo (tiekimo), reguliavimo ir kultūrines paslaugas.
„Aprūpinimo paslaugos yra viskas, ką galime tiesiogiai apčiuopti ir suvartoti: vanduo, maistas, pluoštas ir kuras, mediena, vilna, genetiniai ištekliai, vaistažolės ir panašiai. Reguliavimo paslaugų nauda nėra apčiuopiama ar naudojama, bet juntama. Tai ekosistemų atliekamos natūralios reguliavimo funkcijos. Pavyzdžiui, oro kokybės, mikroklimato, vandens reguliavimas – nuo ekosistemų gali priklausyti potvynių laikas, mastas. Kultūrinės paslaugos – tai nematerialūs ekosistemų teikiami dalykai, kurie tenkina įvairius kultūrinius, socialinius ar emocinius poreikius. Tai gali būti galimybė gamtoje sportuoti, turizmas, estetinis pasigėrėjimas, dvasinė, religinė vertė, įkvėpimas menui, folklorui, architektūrai“, – aiškina I. Misiūnė.
Pašnekovės teigimu, ekosistemų paslaugų vertinimas padeda geriau apčiuopti visas kitas vertes, ne tik tas, kurios yra išskaičiuojamos pinigais, kaip kubiniai metrai medienos. Vis dėlto moters duomenimis, šiuo metu nėra šalių, kuriose vertinant aplinkai padarytą žalą būtų svarstomas ir minėtų gamtos funkcijų praradimas ar suprastėjimas.
Advokatas S. Dambrauskas primena, kad šiuo metu vertinant aplinkai padarytą žalą yra svarbūs tokie aspektai, kaip rūšinė medžių sudėtis, augimo vieta ir būklė.
„Vertingi medžiai (ginkmedis, tulpmedis) bus aukščiausios kategorijos, ąžuolas būtų trečios kategorijos medis ir panašiai. Pagal tai yra nustatomas įkainis 1 cm medžio skersmens. Taip pat svarbu ir tai, kurioje vietoje medis auga. Jei jis auga miesto centre, tokia žala dauginama 3 kartus, jei kokiame nors botaniniame elemente – gali būti dauginamas net 5 kartus. Žalos vertinime įtaką daro ir medžio būklė“, – pasakoja specialistas.
ELTA primena, kad gegužę Vilniaus centre, Ceikinių gatvėje, nukirstas ilgaamžis ąžuolas. Vilniaus meras V. Benkunskas tai pavadino vandalizmu ir patikino, kad NT vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo.
Nepasitenkinimą išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai barbarišku išpuoliu.
