Specialistai sako, kad Lietuvoje šių medžiagų geriamo vandens gręžiniuose kol kas nerandama. Tačiau, anot jų, Europoje atlikti tyrimai parodė, kad žmogus PFAS gali gauti su kai kuriais maisto produktais.
Lietaus vanduo niekur pasaulyje nebėra saugus gerti
Lietaus vanduo Lietuvoje naudojamas daržams, sodams laistyti, terasoms, automobiliams plauti, taip pat drabužiams skalbti ir kt.
Dalyje pasaulio valstybių, įskaitant Afrikos šalis, žmonės lietaus vandenį naudoja kaip geriamojo vandens šaltinį, taip pat kitoms buitinėms ir pragyvenimo reikmėms. Viena iš to priežasčių – vandens trūkumas. Pavyzdžiui, į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse vandens trūksta labiausiai pasaulyje, rašo „The Conversation“.
Lietaus vanduo, nors ir naudojamas įvairioms buities reikmėms, taip pat ir gėrimui, gali būti užterštas aplinkoje esančiomis dulkėmis, pelenais arba sunkiuoju metalu nuo stogų dangos.
Tačiau tyrėjams susirūpinimą ypač kelia cheminės medžiagos, vadinamos perfluoralkilinėmis ir polifluoralkilinėmis medžiagomis (PFAS). Stokholmo universiteto profesorius, aplinkosaugos mokslininkas, naujo tyrimo autorius Ianas Cousinsas pabrėžia, kad šios medžiagos kelia grėsmę lietaus vandens naudojimui buityje.
Nustatyta, kad tam tikrų PFAS kiekis lietaus vandenyje dabar viršija JAV aplinkos apsaugos agentūros nustatytas rekomendacijas net atokiausiuose Žemės regionuose, tokiuose kaip Tibeto plynaukštė ar Antarktida.
Abiejuose paminėtuose regionuose, kurių aplinka įprastai laikoma beveik nepaveikta žmogaus veiklos, PFAS koncentracija yra 14 kartų didesnė nei Jungtinėse Valstijose rekomenduojama geriamam vandeniui.
„Remiantis mūsų atliktais matavimais, Žemėje nėra vietos, kur lietaus vandenį būtų saugu gerti“, – naujienų agentūrai AFP sakė I. Cousinsas.
„Amžinieji chemikalai“
Europos cheminių medžiagų agentūra (ECMA) rašo, kad perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos yra didelė tūkstančių sintetinių cheminių medžiagų, plačiai naudojamų visuomenėje ir randamų aplinkoje, grupė.
Visų jų sudėtyje yra anglies ir fluoro junginių, kurie yra vieni iš stipriausių organinėje chemijoje. Tai reiškia, kad jie nesiskaido nei juos naudojant, nei aplinkoje. Dauguma PFAS taip pat yra lengvai pernešamos ir gali atsidurti toli nuo jų išskyrimo šaltinio.
Kadangi PFAS yra labai patvarios aplinkoje ir joje išlieka neįtikėtinai ilgai, jos dar vadinamos „amžinaisiais chemikalais“ (angl. forever chemicals). Aplinkoje jos išlieka ilgiau nei bet kuri kita žmogaus sukurta medžiaga.
Be to, net jei jau rytoj būtų nutrauktas visų PFAS išmetimas, jų ir toliau dar daug metų būtų aptinkama tiek aplinkoje, tiek žmonių organizmuose.
Žala žmogui
PFAS naudojamos jau seniai. Tačiau intensyvūs jų tyrimai pradėti tik maždaug prieš 20 metų. Nuo to laiko žinių apie jų toksiškumą padaugėjo. Remiantis jomis, nustatytas vis žemesnis poveikio lygis, kuris laikomas saugiu žmonėms.
JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šių cheminių medžiagų naudojama daugiau nei 12 000 rūšių.
Daugumos iš jų poveikis žmogui yra menkai ištirtas arba iš viso nestebimas, todėl nieko nėra žinoma apie jų daromą įtaką ar toksiškumą, o tai kelia nerimą, rašo „The Conversation“.
Išsamiai ištirtos tik keturios PFAS rūšys, tai: PFOS (perfluoroktansulfoninė rūgštis), PFOA (perfluoroktano rūgštis), PFHxS (perfluoroheksansulfoninė rūgštis) ir PFNA (perfluorononano rūgštis).
Padidėjęs šių medžiagų kiekis siejamas su rimta žala žmonių sveikatai, įskaitant įvairių formų vėžį, toksišką poveikį vystymuisi, nevaisingumą ir nėštumo komplikacijas, padidėjusį cholesterolio kiekį, opinį kolitą, kepenų hipertrofiją, skydliaukės ligas ir kt.
Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad dėl šių cheminių medžiagų poveikio gali sumažėti vaikų skiepų veiksmingumas.
Minėtų keturių PFAS poveikis žmonėms pirmiausia pasireiškia per maistą, geriamąjį vandenį ir buitines dulkes, o maistas ir geriamasis vanduo užteršiami iš aplinkos.
Plačiai naudojama
PFAS jau keletą dešimtmečių plačiai naudojamos įvairiose pramonės ir chemijos srityse, nes jos pasižymi unikaliomis pageidaujamomis savybėmis. Pavyzdžiui, jos yra stabilios, veikiant stipriam karščiui. Daugelis iš jų taip pat turi paviršinio aktyvumo savybių ir veikia, pavyzdžiui, kaip vandenį ir riebalus atstumiančios medžiagos.
PFAS naudojamos kosmoso ir gynybos, automobilių, aviacijos, tekstilės, statybos, buities, elektronikos, priešgaisrinės saugos, maisto pramonės ir medicinos gaminiuose.
„Euronews“ rašo, kad PFAS išpopuliarėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje, kai greitai pradėjo daugėti šios cheminių medžiagų grupės naudojimo būdų ir taikymo sričių, ir patikslina, kad šios medžiagos naudojamos tokiuose gaminiuose kaip: nepridegančios keptuvės, maisto pakuotės, priešgaisrinės putos, kosmetika ir kt.
Jų yra visur – ore, dirvožemyje ir vandenyje, taip pat laukinėje gamtoje, augaluose ir žmonėse. Jų galima rasti aukščiausiuose kalnuose, vandenynų gelmėse ir abiejuose ašigaliuose, skelbia „The Conversation“.
Didesnė PFAS koncentracija Lietuvoje aptikta tik taršos objektuose
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė teigia, kad Lietuvoje gėrimui 100 proc. naudojamas požeminis vanduo, kuris slūgso gerai apsaugotose žemės gelmių sluoksniuose apytiksliai 20–300 m gylyje.
Anot specialistės, atsižvelgiant į tai, PFAS patekimas į gėrimui skirtą vandenį sunkiai galimas, todėl ir neigiamas poveikis Lietuvos žmonių sveikatai dėl šių medžiagų yra labai menkai tikėtinas.
R. Radienė taip pat atkreipia dėmesį, kad 2020 m. pabaigoje ES priėmė naują Geriamojo vandens direktyvą, kurioje PFAS buvo įtrauktos į privalomų geriamajame vandenyje stebėti cheminių parametrų sąrašą.
Tad Lietuvos geologijos tarnybos specialistai 2021 m. atliko 35 atskirų PFAS tyrimus požeminiame vandenyje 60-tyje tyrimo vietų. Tirta 16 gręžinių ir šaltinių valstybinio monitoringo tinkle, 22 gręžiniai atvirose ir prieupinėse vandenvietėse ir 22 gręžiniai taršos objektuose (sąvartynuose, valymo įrenginiuose, oro uoste, naftos bazėje ir gamyklose).
„Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad iš tirtų 35 atskirų PFAS gruntinio vandens mėginiuose buvo identifikuotos 7 rūgštys. Jų didesnės nei laboratorinio nustatymo riba koncentracijos buvo fiksuotos 8 tirtuose gręžiniuose – Ketvergių (Klaipėdos r. sav.), Kariotiškių (Trakų r. sav.), Aukštrakių (Šiaulių r. sav.) sąvartynuose ir Dumpių (Klaipėdos r. sav.), Panevėžio bei Vilniaus valymo įrenginių teritorijose.
Pažymėtina, kad visi šie atvejai nustatyti būtent taršos objektuose. Valstybinio monitoringo ir vandenviečių gręžinių vandenyje PFAS nebuvo rasta “, – tyrimo duomenis dalijasi Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėja.
Vadinasi, tyrimo rezultatai patvirtino, kad geriamajame vandenyje Lietuvoje PFAS neaptikta.
Daugiausia gauna su maistu
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Raimonda Grigaitė atkreipia dėmesį, kad yra manoma, jog PFAS žmonės apskritai daugiausia gauna su maistu – ypač su žuvimi ir kitomis jūros gėrybėmis.
„2006–2012 m. Europos Maisto Saugos Agentūra (EFSA) surinko ir išanalizavo 54 195 mėginius iš 13 Europos šalių. Daugiausiai PFAS buvo rasta žuvyse ir kitose jūros gėrybėse, bei mėsoje ir mėsos subproduktuose, mažiau – vaisiuose ir jų produktuose, daržovėse ir geriamajame vandenyje. Didžiausios skirtingų PFAS koncentracijos buvo nustatytos mėsos subproduktuose, ypač kepenyse“, – įvardija ji.
R. Grigaitė atkreipia dėmesį ir į tai, kad maistas gali būti užterštas per užterštą aplinką, perpakavimo medžiagas ir virtuvės reikmenis, kuriuose yra PFAS. Anot jos, be maisto, įskaitant geriamąjį vandenį, lauko ir patalpų oro užterštumas gali prisidėti prie bendro poveikio žmogui.
VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė pabrėžia ir tai, kad EK, atsižvelgusi į surinktus duomenis apie PFAS paplitimą aplinkoje bei maiste ir į galimai neigiamą poveikį kraujui, kepenims, imuninei sistemai ir kūdikio vystymuisi, siekdama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, nustatė didžiausias leidžiamas šių medžiagų koncentracijas tam tikruose maisto produktuose: žuvyje, kai kuriose jūros gėrybėse ir moliuskuose, kiaušiniuose, mėsoje ir jos subproduktuose.
„Be to, Europos Komisija ruošia rekomendaciją dėl PFAS stebėsenos 2022–2025 m. vaisiuose, daržovėse, krakmolingose daržovėse, riešutuose, aliejingose sėklose, kūdikių ir vaikų maiste, gyvūninės kilmės maiste, nealkoholiniuose gėrimuose, vyne ir aluje. Įsigaliojus šiai rekomendacijai, VMVT įtrauks PFAS į minėtų produktų stebėsenos planą“, – teigia specialistė.
Pasikeitė rekomendacijos
Los Andžele esančio Žaliosios mokslo politikos instituto mokslinės komunikacijos specialistė Rebeka Fuoco „Euronews“ sakė, kad yra pastebima, jog vis daugiau įmonių ir vyriausybių stengiasi atsisakyti PFAS ištisose produktų kategorijose, kuriose jos nėra būtinos.
„Turime užsukti PFAS taršos čiaupą, o kad tai padarytume, turime kuo greičiau nutraukti visą nereikalingą PFAS naudojimą“, – pabrėžia ji.
Anot jos, per pastaruosius 20 metų šių cheminių medžiagų saugos rekomendacijos, nustačius jų toksiškumą, buvo gerokai sugriežtintos – daugelis jų yra milijonus kartų mažesnės nei 2000-ųjų pradžioje.
Stokholmo universiteto profesorius I. Cousinsas naujienų agentūrai AFP taip pat sako, kad nepaisant to, jog šios cheminės medžiagos gali niekada neišnykti iš mūsų planetos, PFAS kiekis žmonių organizmuose per pastaruosius 20 metų gana smarkiai sumažėjo. Tačiau jis pridūrė, kad šių medžiagų kiekis aplinkoje per šį laikotarpį liko toks pat.
Kad ir kaip būtų, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECMA) praneša, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio gamintojai pradėjo ilgas grandines turinčias PFAS keisti kitomis PFAS arba medžiagomis be fluoro. Šią tendenciją lėmė tai, kad žalingą ilgos grandinės PFAS poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai pripažino viso pasaulio mokslininkai ir vyriausybės. Dėmesį sutelkus į kitas PFAS, buvo nustatyta, kad jos taip pat pasižymi susirūpinimą keliančiomis savybėmis.
Nuo 2009 m. perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai (PFOS) įtraukti į tarptautinę Stokholmo konvenciją, kuria siekiama panaikinti jų naudojimą. PFOS jau daugiau kaip 10 metų ribojamos ES pagal ES patvariųjų organinių teršalų (POT) reglamentą.
Be to, Stokholmo konvencija reglamentuoja pasaulinį perfluoroktano rūgšties (PFOA), jos druskų ir su PFOA susijusių junginių pašalinimą. PFOA nuo 2020 m. liepos 4 d. uždrausta pagal POT reglamentą.
Svarstoma galimybė perfluoroheksano sulfoninę rūgštį (PFHxS), jos druskas ir susijusius junginius, taip pat perfluorintas karboksirūgštis (C9-14 PFCA) įtraukti į Stokholmo konvenciją ir dėl to visuotinai pašalinti.
„The Conversation“ publikacijoje pabrėžiama, kad net jei ir yra būdų, kaip pašalinti šias medžiagas iš aplinkos, padėtis greitai nepagerės, nes nėra aišku, ar jų kiekį galima sumažinti iki naujausiose rekomendacijose nustatyto lygio, o jei ir įmanoma tai padaryti, tai – kada.
Taip pat akcentuojama, kad nėra jokio būdo pašalinti PFAS iš maisto produktų, todėl visiškai išvengti mažo kiekio PFAS poveikio neįmanoma, o žmonėms teks su tuo gyventi.