Pranešime žiniasklaidai, piketą organizuojančios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimas žymėtų regresą aplinkosaugoje.
„Tai, kad šis klausimas Seime jau nuėjo tokį kelią, rodo, kad dalis Seimo narių pataikauja brakonierių ir ginklų pardavėjų lūkesčiams. Dabar, kai dėmesys gamtos apsaugai ir gyvūnų gerovei auga, papildomo medžioklės įrankio legalizavimas būtų žingsnis atgal, nubraukiantis padarytą pažangą“, – sako ji.
Žaliųjų atstovė sako, kad naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje šalininkų argumentai neturi pagrindo.
„Teigiama, kad šių prietaisų naudojimas padės valdyti afrikinio kiaulių maro plitimą, tačiau sąžiningi medžiotojai jau dabar turi pakankamai įrankių atlikti šernų ir kitų žvėrių populiacijos reguliavimą. Kiti viešoje erdvėje pasigirstantys pageidavimai, pavyzdžiui, ugdyti šaudymo sugebėjimus, treniruotis valstybės gynybai ir panašiai, turi būti realizuojami šaudyklose, o ne gamtoje“, – sako I. Budraitė.
Pagal Seime svarstomą projektą, naktinius taikiklius būtų leidžiama naudoti tik medžiojant šernus ir invazinius gyvūnus, tačiau prieš naktinių taikiklių įteisinimą medžioklėje nusiteikusių aktyvistų teigimu, šių prietaisų naudojimas sudarytų sąlygas brakonieriavimui ir apsunkintų kontrolę. Anot įstatymo pataisų priešininkų, nėra patikimų būdų nustatyti, ar gyvūnai, kuriuos būtų draudžiama medžioti naktiniais taikikliais, pavyzdžiui, elniai ar stirnos, buvo sumedžioti juos naudojant, ar ne.
Seimo nariai dėl naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimo turėjo balsuoti birželį, tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė padaryti pertrauką parlamento teisininkams nurodžius būtinybę parengti lydinčiuosius įstatymų pakeitimo projektus. Šie buvo priimti rugsėjį.