Pasak Aplinkos apsaugos instituto vadovo Alfredo Skinulio, apklausa atskleidė paradoksą – dauguma žmonių sako, kad žino legaliai veikiančius atliekų tvarkytojus, tačiau nežino, kaip juos atskirti nuo nelegalų.
„Apklausos rezultatai kelia nuostabą ir klausimą, ar tikrai gyventojai žino, ar tik mano, kad žino. Gal gali būti taip, kad jei atliekų tvarkytojas skelbiasi viešai, visuomenėje susidaro nuomonė, kad jis yra legalus? Tačiau viešumas neturi nieko bendro su legalumu. Šešėlyje veikiantis verslas įsigudrino nebesislėpti. Visų mūsų tikslas – kad gyventojai ir verslai galėtų lengvai atsirinkti atliekų tvarkytojus ir naudotųsi tik teisėtai veikiančių ir aplinkosaugai savo veiklą deklaravusių įmonių paslaugomis“, – teigia A. Skinulis.
Apklausa taip pat parodė, kad net 62 proc. apklaustųjų nežino, kas atsitinka su atliekų tvarkytojų surinktomis atliekomis. Tuo tarpu, pasak A. Skinulio, šiais laikais svarbu ne tik atskirti, ar atliekų tvarkytojas veikia legaliai, bet ir atliekas tvarkyti pagal aukščiausius aplinkosaugos bei tvarumo standartus.
„Šiandien nebeužtenka žinoti, ar atliekos tvarkomos teisėtai. Visuomenė jau turėtų būti kitame lygyje ir kelti klausimą, kaip atliekos galutinai sutvarkomos. Pavyzdžiui, gyventojai ir verslas perduoda atliekas tvarkytojui, o jis jas nuveža į legalų sąvartyną, kur jos pašalinamos. Tai bus teisėta. Antras pavyzdys – gyventojai ir verslas perduoda atliekas tvarkytojui, o jis jas perdirba. Tai yra ne tik teisėta, bet ir gerai. Trečias pavyzdys – gyventojai ir verslas perduoda atliekas tvarkytojui, kuris jas paruošia naudoti pakartotinai, o perdirba tik tai, kas tam netinka. Tai yra ne tik teisėta, bet ir puiku. Kuo daugiau atliekų yra panaudojama pakartotinai ir perdirbama, tuo daugiau išteklių yra sutaupoma ir mažiau teršiama gamta“, – pabrėžia A. Skinulis.
Kaip atskirti nelegalų atliekų tvarkytoją
Tad kaip patikrinti, ar atliekų tvarkytojas veikia legaliai? Visi atliekų tvarkytojai privalo būti registruoti Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre. Tiesa, specifinių žinių apie atliekų tvarkymą neturintiems gyventojams juo naudotis gali būti sudėtinga.
„Norint efektyviai naudotis šiuo registru, reikia gana gerai išmanyti atliekų kodus, atliekų tvarkymo būdus ir pan., todėl šis registras yra labiau teisinis, skirtas specialistams, bet nepritaikytas gyventojams. Be to, atliekų surinkėjams ir vežėjams užsiregistruoti šiame registre nėra sudėtinga, šioms veikloms nereikalingi specialūs leidimai. Buvimas registre neužtikrina, kad atliekos bus tvarkomos legaliai ir tvariai. Todėl prieš atiduodant atliekas surinkėjui, būtina įsitikinti, kad jis jas perduos legaliai ir tvariai veikiančiam tvarkytojui, turinčiam reikalingus leidimus“, – sako A. Skinulis ir išskiria tris pagrindinius požymius, kurie yra būdingi nelegalams.
Visų pirma – už atliekų surinkimą ar išvežimą prašoma pernelyg maža kaina. Antra – atsiskaitymas tik grynaisiais pinigais. Trečia – atsisakymas arba vengimas išduoti atliekų surinkimą įrodančius dokumentus.
„Jeigu įmonės prašomas užmokestis yra gerokai mažesnis negu kitų tokių pačių paslaugų teikėjų, tai jau yra signalas, kad priduotos atliekos gali nugulti kur nors pamiškėje. Tinkamas atliekų sutvarkymas ir perdirbimas yra gana brangus procesas. Išpilti atliekas bet kur – beveik nieko nekainuoja, todėl nelegalai klientams dažnai siūlo gerokai mažesnes nei rinkos kainas. Kuo daugiau uždirbti jie bando ir prašydami užmokesčio grynaisiais pinigais“, – įspėja A. Skinulis ir primena, kad kai kurių atliekų pridavimas gyventojams apskritai nieko nekainuoja, o už vertingų atliekų pridavimą netgi yra sumokama.
Baldus, statybines atliekas, senas padangas, žaliąsias atliekas ir pan. galima atvežti į didelių gabaritų surinkimo aikšteles. Panaudotą alyvą, atitarnavusius automobilių filtrus, amortizatorius ir kitas automobilių atliekas priima ir tvarko transporto priemonių atliekų tvarkytojai. Tekstilei, plastikui, stiklui, metalui, popieriui yra skirti specialūs rūšiavimo konteineriai. Smulkios elektronikos ir baterijų atliekas galima atnešti į specialias talpas prekybos centruose ir biuruose. Senos stambios buitinės technikos išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos finansuoja gamintojai ir importuotojai, tad šią paslaugą galima užsisakyti nemokamai.
A.Skinulis įsitikinęs, kad kovoti su nelegaliai veikiančiais atliekų tvarkytojais reikia viešumu ir informacijos prieinamumo didinimu: „Legaliai veikiantys atliekų tvarkytojai turi garsiau apie save kalbėti ir tapti labiau matomi. Tada jie taps pirmu pasirinkimu gyventojams. Tuo pat metu būtina didinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti atliekų rūšiavimą, kad kuo daugiau jų būtų panaudota pakartotinai ir perdirbta. Efektyvi valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė taip pat būtina.“
Priminė apie daromą žalą
Tuo tarpu Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė primena, kokią žalą daro netinkamai tvarkomos atliekos.
„Pavyzdžiui, iš mechaniškai pažeistų ar ne vietoje išmestų elektronikos prietaisų atliekų į aplinką gali pasklisti žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Įtrūkusios ar sulūžusios senos baterijos gali net užsidegti ir sprogti. Netinkamai tvarkomos transporto priemonių atliekos ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės gali sukelti rimtų aplinkosauginių problemų. Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių, o vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. Nebenaudojami akumuliatoriai, dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų, tampa toksiškomis atliekomis. Ką bekalbėti apie padangas, kurios pamiškėse nesuyra net per šimtą metų“, – teigia V. Masalienė.
Apklausą Aplinkos apsaugos instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2023 metų vasario mėn. Apklausoje dalyvavo 1003 Lietuvos miestų ir kaimų gyventojai.