Apklausa parodė, kodėl žmonės mano, kad elektromobiliai mieste turi didžiulį pranašumą

Atlikta apklausa atskleidė, kad iš visų Baltijos šalių gyventojų lietuviai labiausiai linkę rinktis tvaresnes transporto priemones bei būstus, kuriuose būtų galimybė įkrauti elektromobilius. Kokie pasirinkimų privalumai ir kokie minusai?

Apklausos rodo, kad elektra varomomis transporto priemonėmis ateityje norėtų naudotis 19 procentų lietuvių. Estai ir latviai tokį norą išsako kiek kukliau – Latvijoje teigiamai atsakė 13 procentų respondentų, Estijoje – 12 procentų.

Lietuvių domėjimąsi tokiomis transporto priemonėmis „Schneider Electric“ pardavimo inžinierius Arnoldas Minelga sako galintis paaiškinti tuo, kad mūsų šalyje daugiausia yra didmiesčių.
„Didmiesčių gyventojai, turbūt, labiausiai galvoja apie elektromobilius, nes jų nuvažiuojamas atstumas vidutiniškai mažesnis už tų, kurie gyvena užmiesčiuose, rajonuose, mažesniuose miestuose. Be to, didmiesčiuose labiau išvystyta infrastruktūra, didesnė tikimybė rasti įkrovimo stotelę“, – sako A. Minelga.

Apklausos taip pat atskleidžia, kad nemažai respondentų vis dar nori ir planuoja įsigyti dyzelinu varomus automobilius. Pašnekovas sako esantis įsitikinęs, kad svarbiausia šuo atveju yra dinamika: jei tokia apklausa būtų atlikta prieš penkerius ar dešimt metų, atsakiusių, jog nori ar planuoja vairuoti dyzelinį automobilį, būtų daug kartų daugiau. O štai apie elektromobilius ir net jiems įkrauti pritaikytą būstą žmonės teigiamai pasisako vis dažniau.

„Vis daugiau nekilnojamojo turto vystytojų supranta šią būtinybę ir stengiasi statomuose būstuose

arba įrengti stotelę, arba bent jau paruošti elektros instaliaciją taip, kad gyventojams užtektų tik įsigyti stotelę ir nereikėtų antrą kartą daryti remonto norint ją įrengti. Tokių vystytojų daugėja ir, manau, ateityje tik daugės. Tai vienas iš veiksnių, kurie skatina rinktis elektromobilį. Infrastruktūra – tikrai svarbus klausimas, apie kurį seniau būdavo mažiau galvojama, kai mobilumo charakteristikos nebuvo pasiekusios tų ribų, kurios tenkina daugelį vairuotojų. Kai jau turime toli važiuojančių automobilių, infrastruktūra tampa svarbiu klausimu“, – apie populiarėjančią naujovę sako A. Minelga.

Pasak pašnekovo, pakeisti įprastą automobilį į varomą elektra reikia ir laiko, mat kol nėra poreikio ieškoti kito automobilio, paprastai žmonės negalvoja, kokį pirks ateityje. Be to, gana ilgai žmones nuo tokio pasirinkimo stabdė tai, kad elektromobiliu nebuvo galima nuvažiuoti ilgesnio atstumo jį įkrovus vieną kartą.

„Prieš penkerius metus elektromobilis nuvažiuodavo gal 80 kilometrų, tad galėjai tik miesto ribose važinėti. Dabar yra nuvažiuojančių 200–300 kilometrų ir daugiau, taigi šis dalykas jau nebestabdo. Kitas dalykas – kaina, yra du veiksniai – pačių gamintojų išdirbta technologija ir kainodara, tad dabar tas kainų skirtumas, lyginant su vidaus degimo varikliais varomais automobiliais, jau nebėra didelis. Jei dar pridedame valstybės paramą, kainos beveik vienodos“, – dalijasi A. Minelga.

Pašnekovo teigimu, finansinė paskata, kai skiriamos paramos elektromobiliams įsigyti, aiškiai rodo, kad žmonės mielai tuo naudojasi.

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius sako, kad elektromobilis – itin patogi transporto priemonė miesto gyventojams, kurie nevažinėja toli ir turi galimybę įkrauti savo transporto priemonę.

„Elektromobilis vis dar kainuoja gana daug, ir jei kalbame apie naują, tai skirtumas nėra toks didelis, bet Lietuva – dar vis naudotų automobilių kraštas. Nusipirkti gana nebrangų geros kokybės automobilį kol kas yra misija neįmanoma. Jei automobilis perkamas iki 5 tūkstančių, tai elektromobilių tokiame segmente dar nėra arba yra labai labai nedaug. Viską sutvarkys laikas – automobilių antrinėje rinkoje atsiras vis daugiau, kainos lyginsis. Kalbant apie dyzelinius – naujų automobilių rinkoje tokie beveik išnyko, jų yra labai nedaug. O naudotų automobilių rinkoje į Lietuvą naujai įvežamų lengvųjų transporto priemonių pernai parduota per 60 procentų“, – įžvalgomis dalijasi V. Milius.

Žmonėms aktualu ne tik automobilio įsigijimo, net ir jo priežiūros kaina. Anot pašnekovo, elektromobilis techniškai yra paprastesnis, technologiškai jis sukurtas taip, kad turi mažiau galinčių sugesti detalių.

„Elektronika, o ji genda, su ja būna problemų, – ją turi ir automobiliai, varomi vidaus degimo varikliais, ir tie, kurie varomi elektriniais varikliais. Pati elektromobilio konstrukcija paprastesnė. Matau dar kompetencijų didėjimą, ėjimą į priekį, – juk kai atsivežame, tarkime, „Teslą“ ar dar ką nors, iškart nebūna reikiamo priežiūros formato. Bet čia viskas labai greitai vyksta, viskas tikrai bus, ir ta elektra, ar to norime, ar nenorime, ji bus vien todėl, kad visi gamintojai pasiryžo taip elgtis, taip suplanavo ir vykdo. Mes galime kalbėti, ką norime, bet automobilių pasaulis juda į tą pusę, o kaip greitai judėsime – bus matyti“, – sako žurnalo apie automobilius redaktorius.

Elektromobiliai dar vilioja toli gražu ne didžiąją daugumą. Kaip vieną priežasčių, kodėl nesirinktų elektromobilio, apklausoje dalyvavę žmonės nurodė infrastruktūros trūkumą. V. Milius sako, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje, Danijoje ar Švedijoje elektromobilių mobilumo srityje padaryta kur kas didesnė pažanga nei Lietuvoje. Tačiau mūsų šalis tarp Estijos ir Latvijos buvo inovacijų lyderė.

„Kai tik atsirado elektromobiliai, mes pirmavome Baltijos šalių kontekste. Dabar, kai verslas pradėjo investuoti, nusiteikęs plėtoti stotelių tinklo įrengimą, tai to tikrai užteks. Bet mobilumas nėra apie tą keliuose esantį tinklą – žmonės turi turėti galimybę įkrauti automobilį ne tuo metu, kai važiuoja, o kai jis yra nenaudojamas. Tai reiškia, kad namuose, biuruose ar kokiose nors kitokiose vietose, kur mes leidžiame laiką ir tuo metu nevažiuojame, turi atsirasti įranga. Lietuvoje viskas vyksta gana lėtai, bet irgi į tą pusę. Situacija gerės, galimybių daugės, tad ir elektromobilių bus daugiau“, – sako V. Milius.