Tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad atliekų rūšiavimo aktyvumas praktiškai nepriklauso nuo gyvenamosios vietos, fiksuojamas tik kelių procentinių punktų skirtumas. Kad rūšiuoja atliekas sakė 52,2 proc. didžiųjų miestų, 54,2 proc. kitų miestų ar rajono centrų bei 54,4 proc. kaimo vietovių gyventojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Apklausa taip pat parodė, kad būtent vyriausios amžiaus kategorijos respondentai dažniausiai pritarė teiginiui apie visų atliekų rūšiavimą. Mažiausiai rūšiuojantys pripažino jauniausios amžiaus kategorijos 18–25 metų atstovai.
Bendrovės „Ekonovus“ direktorius Romas Draskinis sako, kad tyrimas parodė, jog didžioji dauguma gyventojų daugiau ar mažiau, bet rūšiuoja atliekas, o tai – džiugina.
„Mūsų įmonė siekia, kad rūšiavimas gyventojams ir verslams būtų kuo paprastesnis – ant konteinerių yra specialūs lipdukai informuojantys apie teisingą rūšiavimą, be to, užsiimame edukacija šia tema, todėl džiugina, kad vis didesnei daliai gyventojų tai tampa kasdienybe. Antrinių atliekų ir pakuočių surinkimo paslaugas teikiame visoje Lietuvoje, matome, kad vis didesnei daliai tai tampa aktualu“, – pasakoja bendrovės direktorius.
Padeda sutaupyti
Augant energetikos išteklių kainoms ir vis didesnei daliai gyventojų, ieškant, kaip sutaupyti, aktyviau rūšiuojama ir įvertinus to ekonominę naudą.
„Įsigydami prekes kiekvienas sumokame už pakuočių surinkimą ir perdirbimą. Jeigu jas išmetame į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, reiškia, kad sumokėtus pinigus išvaistome veltui ir, be to, dar mokame už šių atliekų išvežimą. Nors ir netiesiogiai gyventojams, tačiau išrūšiuotos pakuotės taupo energetinius resursus, kurie šiandien ypač brangūs, bei padeda efektyviau gaminti naujus produktus. Visa tai tik patvirtina, kad rūšiuoti turėtume ir dėl ekonominių priežasčių“, – sako bendrovės direktorius.
Pakuočių atliekos surinktos iš gyventojų konteinerių pristatomos į rūšiavimo centrus, kur jos dar kartą išrūšiuojamos ir perduodamos perdirbimo įmonėms, čia ir tampa naujais gaminiais. Visos netinkamos perdirbti atliekos vežamos į kogeneracines elektrines, kur iš jų gaminama elektra bei šiluminė energija.
Gyventojai rūšiuoja vis geriau
Vedant nemokamus „Tvarumo akademijos“ edukacinius užsiėmimus įmonėms, darbuotojams, įvairioms organizacijoms, mokykloms bendrovės atstovai pastebi, kad dalyviams rūpi aplinka, kurioje gyvena.
„Ypač džiugina, kad vis daugiau žmonių jau turi žinių apie atliekų rūšiavimą ir dalyvaudami edukacijose naudojasi galimybe rasti atsakymus į rūpimus klausimus“, – sako bendrovės komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Nuo šio rudens „Ekonovus“ veikianti „Tvarumo akademija“ padeda gyventojams daugiau sužinoti apie atliekų rūšiavimą ir rasti rūpimus atsakymus į klausimus tvarumo tema.
Gyventojų nuomonės tyrimą „Spinter“ atliko 2022 metų rugpjūčio 25–rugsėjo 2 dienomis. Jo metu buvo apklausti 1006 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
Toliau įvardijami 5 daiktai, į kurių taisyklingą rūšiavimą svarbu atkreipti dėmesį.
- Tetrapak pakuotės. Sultims, pienui ir kitiems gėrimams dažnai naudojamos tetrapak pakuotės turėtų būti metamos į plastiko konteinerį.
- Aerozolio flakonai. Tušti aerozolio flakonai metami atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios jie pagaminti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tik tušti flakonai gali būti metami į konteinerius, jeigu juose dar yra likę priemonės likučių, šie turėtų būti pristatomi į atliekų surinkimo aikšteles.
- Higieninis popierius (nosinaitės, servetėlės). Šie gaminiai, net ir švarūs, nėra tinkami perdirbti, todėl turėtų būti metami į mišrių atliekų konteinerį.
- Dantų šepetėliai. Jie nėra rūšiuojami ir turėtų būti metami į mišrių atliekų konteinerį.
- Elektros lemputės. Jos negali būti metamos į stiklo atliekų konteinerį ir turėtų būti pristatomos į elektros lempučių surinkimo vietas, kurias dažniausiai galima rasti prekybos vietose.