Aplinkos ministerija: Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų

Naujausias vandens telkinių vertinimas atskleidė, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Į tai reaguodama, Aplinkos ministerija numato patikslinti tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus, patvirtinti tręšimo planų rengimo gaires, griauti nenaudingas užtvankas, gerinti nuotekų išvalymą, vykdyti tyrimus, informuoti gyventojus apie vandens telkinių būklę ir kitas priemones, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak ministerijos, požeminių vandens telkinių būklė išlieka gera, tačiau dėl gamtinių sąlygų išlieka rizika, kad gali didėti sulfatų, chloridų, kai kuriais atvejais ir fluoridų koncentracija požeminiame vandenyje.

Mažinant taršą Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, ministerija siūlo įvertinti taršos iš Nemuno baseino ir vidinės taršos Kuršių mariose mastą, tobulinti taršos incidentų valdymo sistemą, optimizuoti atliekų surinkimą pajūryje, nustatyti žvejybos reguliavimo priemones, apsaugančias jūros paukščius nuo patekimo į tinklus, dalyvauti tarptautiniuose susitarimuose. Šiuo metu bendra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė nesiekia geros būklės pagal visus 9 vertinamus kokybinius rodiklius.

Ministerijos parengtame Nacionalinio vandenų srities plėtros plane taip pat numatyti veiksmai, susiję ir su potvynių prevencija. Potvyniai kelia pavojų didesnei kaip 5 proc. arba 351 tūkst. hektarų Lietuvos teritorijos daliai. Be to, stebima ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių didėjimo tendencija, todėl planuojama įveisti naujus miškus, įrengti inžinerinius apsaugos statinius, įvertinti potvynių keliamą pavojų nekilnojamosioms ir kilnojamosioms kultūros vertybėms, informuoti gyventojus apie potvynių zonas.

Kartu ketinama didinti vandens telkinių valdymo sistemos efektyvumą, stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Bus tęsiamas bendradarbiavimas su Latvija ir Lenkija, rengiamos ir vykdomos žuvų bendrijų, vandens floros, hidromorfologijos, pavojingų medžiagų tyrimų programos, įsigyjama įranga tyrimams, rengiama priemonių kaštų efektyvumo analizė.

Atsižvelgiant į tai, jog nepakankamai efektyvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veikla neužtikrina šių paslaugų prieinamumo ir kokybės kiekvienam gyventojui, sektoriaus tvarumo, numatoma sukurti informacinę individualių nuotekų tvarkymo įrenginių sistemą, diegti paviršinių nuotekų valymo infrastruktūrą, sudaryti galimybes viešosiose erdvėse ir pastatuose gauti geriamojo vandens.

Nacionalinį vandenų srities 2022–2027 m. planą Vyriausybė patvirtino pernai metų gruodį.