Jie skirti esminėms būsimo Nacionalinio miškų susitarimo nuostatoms įgyvendinti, seniai lauktiems žemės valdymo ir naudojimo pokyčiams, atveria galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą žalą, praplečia Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų įgaliojimus.
Ilgai laukti Miškų įstatymo pakeitimai, rengiami atsižvelgiant į svarbiausius Nacionalinio miškų susitarimo proceso rezultatus – NMS viziją ir pasiektus susitarimus šešiose temose, taip pat siūlant sprendimus dėl geresnės gamtosaugos ir racionalaus miško naudojimo subalansavimo. Tam pirmiausia siūloma pertvarkyti esamą miškų grupių sistemą, ją geriau pritaikant biologinės įvairovės apsaugai, klimato kaitos iššūkių valdymui ir platesniam visuomenės poreikių, susijusių su miškais, tenkinimui.
Numatoma sudaryti sąlygas, kad būtų greičiau, paprasčiau planuoti ir vykdyti veiklą miškuose, ji būtų kuo įvairesnė. Siūlomos priemonės spartesnei miškų plėtrai, geresnei miško genetinių išteklių apsaugai ir atkuriamų miškų kokybei. Planuojama atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo, tobulinti miško kirtimų sistemą ir optimizuoti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams ir darbų saugos reikalavimams, rašoma pranešime.
Be to, numatoma pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, be kita ko numatant ir kompensacijas miško savininkams už veiklos apribojimus ne saugomose teritorijose.
Seimui teikiami Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 16 teisės aktų pakeitimai, kurie įgyvendins žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus. Numatyti pakeitimai leis spręsti žemės tvarkymo problemas žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos srityse. Tikimasi, kad jie paskatins teigiamus ir seniai visuomenės lauktus žemės valdymo ir naudojimo pokyčius.
Siūlomi pakeitimai apima patikėjimo teisės turinio išplėtimo patikėtiniams, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, servitutų nustatymo, valstybinės žemės nuomos, atlyginimo už galimybę statyti ar rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje, žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams, piliečių nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Numatomos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo galimybės, tikslinama prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka.
Baudžiamojo kodekso pataisos tiksliau apibrėžia aplinkosauginių pažeidimų kriterijus, kurie būtų laikomi baudžiamąja veika. Tai sudarys galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą žalą. Siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai būtų laikomi nusikaltimu – 250 BSI (12 250 eurų), pažymima pranešime.
Taip pat siūloma baudžiamąją atsakomybę taikyti tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką neteisėtai išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų arba dėl tokios veikos galėjo kilti ar kilo ekstremalusis įvykis. Šie papildymai padėtų tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir, tikėtina, užkardytų galimus naujus pažeidimus.
Priėmus šį Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą būtų sudarytos galimybės lengviau atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Nusikalstamas veikas padariusiems asmenims būtų sunkiau išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įstatymo projektu keičiamos nuostatos taptų aiškesnės, su konkrečiomis ribomis ir kriterijais.
Nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija siekiama paspartinti apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais, sudaryti teisines galimybes nustatyti privačias saugomas vietoves. Tai leistų įgyvendinti privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti, o kartu – Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Buveinių direktyvos reikalavimais, ir užbaigti kurti Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“.
Siūlomas ir laisvesnis kai kurių gamtinių teritorijų lankymas. Kitais įstatymo pakeitimais tikslinama žemės savininkų informavimo ir kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarka, paskiriamos institucijos, atsakingos už biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, ekosistemų atkūrimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą, rašoma pranešime.
Kartu teikiamu Aplinkos apsaugos įstatymo projektu įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu. Atsiliepiant į Europos Komisijos raginimą, kad žalioji infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu, siekiama įteisinti žaliosios infrastruktūros sąvoką, išdėstyti esmines jos funkcijas ir tikslus.
Geresnei saugomų rūšių, natūralių buveinių, vandens telkinių apsaugai skirti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai. Planuojama diferencijuoti miško kirtimų draudimus draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose priklausomai nuo to, ar jos yra „Natura 2000“ teritorijos, ar nėra, bet jose yra inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, rūšių radavietės, į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių radavietės. Vykdant miško ūkio darbus būtų draudžiama pažeisti miško paklotę ir paviršinį dirvožemio sluoksnį didesniame kaip 5 proc. natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plote.
Visose saugomose teritorijose siūloma nustatyti ribojimus medžioklei: būtų draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, o jaukinimo vietas įrengti tik gavus saugomų teritorijų direkcijų pritarimus. Siūloma drausti paukščių apsaugai svarbiose teritorijose medžioti paukščius, taip pat medžioti varant su šunimis teritorijose, kuriose yra kurtinių, tetervinų tuokvietės ar kitų saugomų rūšių, jautrių trikdymui veisimosi vietos, medžioti spąstais, išskyrus gyvagaudžiais, ūdrų buveinėse. Tai leis saugomas rūšis apsaugoti nuo trikdymo, pagerins jų apsaugos būklę, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei valstybiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose saugant gamtos vertybes planuojama riboti plūduriuojančių priemonių naudojimą. Siekiant išsaugoti gamtines vertybes ir kraštovaizdį siūloma draustiniuose riboti saulės elektrinių statybą, išskyrus sodybas, o saugomų teritorijų buferinėse apsaugos zonose drausti statyti vėjo elektrines, išskyrus vieną iki 25 metrų aukščio elektrinę sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų.
Akcizų įstatymą siūloma keisti siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus. Numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti, atsižvelgiant į tai, kad, sumažinus iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų arba jas panaikinus, šildymui skirtų durpių paklausa gali išaugti, nes taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų, ir siekiant neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas.
Nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus ketinama įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą. Tai ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių, pažymima pranešime.
Siekiant mažinti transporto taršą, parengti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie suteiktų teisę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams be policijos pareigūnų keliuose stabdyti transporto priemones ir be Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų atlikti operatyvius taršos matavimus.
Lokalias oro taršos problemas padėtų spręsti Aplinkos apsaugos įstatymo ir jį lydinčių Aplinkos oro apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Jie suteiktų teisę ir pareigą aplinkos apsaugos kontrolę vykdyti ir savivaldybių administracijoms bei jų pareigūnams. Savivaldybės galėtų nustatyti papildomas naudojimo taisykles buitiniams aplinkos oro taršos šaltiniams – buitiniams katilams, židiniams, smulkiems remonto darbams.
Taip pat savivaldybėms siūloma suteikti teisę vykdyti buitinių oro taršos šaltinių naudojimo bei kitos su oro tarša susijusios buitinės veiklos kontrolę, jų administruojamoje teritorijoje riboti taršių kuro rūšių deginimą ar ekologinio projektavimo reikalavimų neatitinkančių kurą deginančių įrenginių naudojimą, skelbiama pranešime.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas keičiamas norint pavesti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, kuriame šių metų pabaigoje planuoja pradėti veiklą specializuotas Laukinių gyvūnų globos centras, teikti laukinių gyvūnų gydymo, reabilitacijos, globos, įskaitant laukinių gyvūnų paleidimo į jiems būdingas rūšių buveines arba perdavimo asmenims turintiems teisę šiuos gyvūnus laikyti ir galintiems jais pasirūpinti paslaugas.