Valstybinė miškų tarnyba šiemet išdavė 462 leidimus valstybiniuose miškuose sanitariniais pagrindais plynai kirsti ekosistemų ir rekreacinius miškus (II miškų grupė), leidžiant iškirsti plynai bendrą daugiau nei 200 ha plotą. Privačiuose II grupės miškuose išduoti bent 103 leidimai plynai iškirsti daugiau nei 40 ha plotą. Dar 505 leidimai išduoti kirsti draustiniuose.
Reaguodama į pastabas dėl vykdomų plynų sanitarinių kirtimų, Valstybinė miškų tarnyba skelbė, kad ten, kur išduoti leidimai kirsti, nėra jokių buveinių ar saugotinų teritorijų, esą nė viena biržė nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į Europos Bendrijos (EB) buveinių tinklą. Tuo Valstybinė miškų tarnyba motyvavo atsisakymą naikinti kirtimų leidimus.
Visgi jau pats pirmas skandalo atvejis – Verkių miške prie Santariškių įvykdytas plynas sanitarinis kirtimas – vyko teritorijoje, kurioje registruota Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė 9020 (mišrūs ir plačialapiai miškai). Dalis gamtinės buveinės sunaikinta plynu kirtimu.
„Girių spiečius“ pateikia Verkių miške išduotų leidimų persidengimo su Europos Bendrijos svarbos natūralia buveine 9020 iliustraciją.
Pranešime spaudai taip pat pabrėžiama, kad Verkių miško kirtimai, vykdomi Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės teritorijoje, nėra vienintelis atvejis.
Aplinkosaugos koalicijos atlikta preliminari išduotų leidimų analizė rodo, kad 113 leidimų su suminiu 55 ha plotu yra išduoti vietovėms, kuriose 2011–2014 metais yra atliktos oficialios EB svarbos natūralių buveinių inventorizacijos nustatytos buveinės, 260 leidimų su 55 ha suminiu plotu išduoti Natura 2000 tinklo miškuose, 10 leidimų išduoti „Natura 2000“ apsaugotoms buveinėms. Dar 505 leidimai su suminiu 230 ha plotu išduoti kirsti II grupei nepriskirtus draustinių miškus.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pabrėžia, kad jau patys ekosistemų ir rekreaciniai miškai ir yra išskirti tam, kad juose būtų teikiamas prioritetas ne medienos gavybai, o ekosistemų ir rekreacinės aplinkos apsaugai.
„Ekosistemų ir rekreaciniuose miškuose turi būti taikomi ne ūkinės miškotvarkos principai, į pirmą vietą turi būti keliama šių miškų ekosistemų ir rekreacinės aplinkos apsauga. Plynaisiais kirtimais šios miško funkcijos sunaikinamos, atsodinti miškai dar dešimtmečius neatgauna buvusios vertės. Dar skaudžiau, kai iškertamos ir teritorijos, turinčios specialų apsaugos statusą. Net tai jų neapsaugo. Pažymime, kad kovai su žievėgraužiu tipografu mišriuose miškuose gali būti taikomi atrankiniai sanitariniai kirtimai, kertant tik užkratą turinčias egles“, – teigia L. Paškevičiūtė.
Įvertinusi viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl medžių kirtimo sostinės Verkių regioniniame parke, Vilniaus apygardos prokuratūra savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip buvo skelbta spalio pabaigoje, Verkių regioniniame parke šalia Santariškių plynai iškirstas mišrus reakreacinės paskirties miškas.
ELTA primena, kad medžių šalinimas, kaip pranešė organizacija „Girių spiečius“, atliktas prisidengiant Valstybinės miškų tarnybos išduotu leidimu vykdyti sanitarinius kirtimus dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų. Kaip pažymėjo organizacija, iškirsti ne tik žievėgraužio tipografo pažeisti spygliuočiai, bet ir ten augę stambūs lapuočiai, kuriuose šis kenkėjas nesiveisia.
„Girių spiečius“ kreipėsi į institucijas, prašydamas kuo skubiau stabdyti plynus kirtimus Verkių regioniniame parke.
Savo ruožtu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai pabrėžė, kad šiuo atveju eglynai yra pažeisti ištisai, o vienintelė veiksminga ir galima priemonė problemai spręsti – plynieji sanitariniai miško kirtimai. Be to, anot VMU specialistų, kirtimai minėtoje vietoje vyksta turint kirtimo leidimą ir laikantis visų kirtimo taisyklių.
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) taip pat pabrėžė, kad kirtimai buvo vykdomi teisėtai, o naikinti kirtimų leidimus nėra pagrindo.